Mokslo ir technologijų pasaulis

Su­ži­no­ki­te at­sa­ky­mą į klau­si­mą ar vy­rai ir mo­te­rys ga­li bū­ti drau­gais, ko­dėl tu­ri­me draug­prie­šius, be to, į dar sep­ty­nias drau­gys­tės mįs­les

1. Ar mums išties reikia draugų?
Taip. Žmonėms su silpnais socialiniais ryšiais kyla 50 procentų didesnė mirties tikimybė bet kuriuo duotu laiku, nei turintiems tvirtus socialinius ryšius. Socialinė izoliacija kenkia taip pat, kaip gėrimas ar rūkymas – kai kuriais vertinimais, atitinka 15 cigarečių surūkymą per dieną – ir kenkia labiau, nei nejudrumas ar nutukimas. Draugystės taip pat prisideda prie laimės – nors čia svarbiau kokybė, o ne kiekybė. 423-jų koledžo studentų tyrimas parodė, kad draugystės kokybė daro didelę įtaką žmonių laimei, tuo tarpu turimų draugų skaičius jokios įtakos neturėjo. Tačiau draugystės nauda tikriausiai varijuoja, priklausomai nuo žmogaus, kas paaiškina, kodėl kai kurie žmonės sako esantys laimingiausi, kai būna vieni.
2. Kokia draugystė yra gera?
Susidraugaujame su panašiais į save žmonėmis. Šeši svarbiausi kriterijai yra kalba, profesija, pasaulėžiūra (politinė, moralinė ir religinė), humoro jausmas, vietinė tapatybė ir išsilavinimas. Asmenybė ne tokia svarbi, kaip kultūriniai polinkiai – mėgstamos grupės, patinkančios knygos, juokai, iš kurių juokiamės. Tiesą sakant, geriausia nuoroda, kaip sutarsite su nepažįstamu žmogumi yra tai, ar mėgstate tą pačią muziką.
3. Kodėl vieni žmonės turi daugiau draugų, nei kiti?
Tai gali priklausyti nuo biologijos. Neurologinių atvaizdų tyrimai parodė, kad žmonės, tokiose vietose, kaip migdolinis kūnas – siejamas su atminties ir emocijų apdorojimu – turintys daugiau pilkosios medžiagos, paprastai turi daugiau draugų. Tačiau neaišku, ar tai priežastis ar pasekmė. Taip pat yra kultūrinė įtaka: žmonės iš didelių, plačių šeimų paprastai turi mažiau draugų ne iš savo giminės, nei iš mažų šeimų.
4. Ar gali tradicinės seksualinė orientacijos vyrai su moterimis būti „tik draugai“?
Taip, tačiau tai nereiškia, kad jie vienas kito netraukia. Daug tyrimų rodo, kad potraukis yra dažna tarplytinių draugysčių dalis. JAV koledžo studentų apklausa parodė, kad pusė jų yra mylėjusis su šiaip jau platonišku draugu.
Jaunus vyrus paprastai labiau traukia draugės moterys, nei atvirkščiai. Taip pat labiau tikėtina, kad jie taps draugais dėl to, kad moteris yra patraukli jam, ir kad pervertins kaip patrauklūs jie atrodo draugei moteriai.
Moterys labiau domisi saugumu. Taip pat labiau tikėtina, kad jos slaptai tikrins, ar priešingos lyties draugai ja domisi. Tyrėjai išsiaiškino 158 tokius testus – labiausiai paplitę yra stengimasis sukelti draugui pavydą, ištikimybės testai ir laikino fizinio išsiskyrimo testai.
5. Ar vyrų ir moterų draugystės skiriasi?
Moterys, labiau tikėtina, turės geriausią draugę, tuo tarpu vyrai paprastai dažniau laikosi su grupe. Moterys linkusios vertinti draugystę emociniais ryšiais. Tuo tarpu vyrai galvoja, kiek laiko jie praleidžia drauge ar kaip ilgai jie vienas kitą pažįsta.
Moterų draugystės paprastai būna artimesnės ir moterys susidraugauja su panašaus fizinio patrauklumo moterimis. Tai gera strategija – jų draugės traukia tokius vyrus, kuriems ir jos tikriausiai atrodys patrauklios – bet tai sukelia ir konkurenciją.
6. Ar visos draugystės yra geros?
Ne. Santykiai su draugpriešiais gali pakenkti sveikatai. Tai tokie žmonės, kurie mus liūdina, bet su kuriais vis vien bendraujame. Maždaug pusė žmonių jūsų socialiniuose tinkluose tikėtina, yra draugpriešiai – dauguma jų yra šeimos nariai. Bendravimas su nepatikimais draugais kelia stresą. Kraujo spaudimas tikriausiai bus aukštesnis, kai esate su draugpriešiu, nei su kuo nors, ko visai nemėgstate.
7. Ar laikui bėgant draugystė keičiasi?
Taip. Mažiems vaikams iš tikrųjų reikia tik vieno artimo draugo – neišvystome gebėjimo susitvarkyti su daugiau iki trečio dešimtmečio pradžios. Paaugliams jų draugai daro didžiulę įtaką, ypač elgesiui su narkotikais, smurtui ir savižudybėms.
Stipriausios ir ilgiausiai trunkančios draugystės užsimezga paauglystės pabaigoje ir įžengus į trečią dešimtmetį, tarkime, dėl stiprių bendrai patirtų išgyvenimų. Suaugusieji dažnai pastebi, kad senstant jų draugystės kinta. Taip yra, nes draugai atspindi kultūrines preferencijas, tokias, kaip muzika, knygos ir humoras, nes mūsų skonis irgi kinta.
Vidutinio amžiaus suaugusieji paprastai turi mažiau priešingos lyties draugų, nei jauni suaugusieji, galbūt dėl to, kad daugiau laiko praleidžia su tos pačios lyties draugais dėl susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, tėvystės. Senesni žmonės linkę įsitraukti į daugiau grupinę veiklą su atsitiktiniais draugais, bet labiau pasitiki artimais.
Vyrai bręsdami turi mažiau draugų ir mažesnį artimos draugystės poreikį. Apie moteris to paties pasakyti negalima.
8. Kuo skiriasi Facebook draugai nuo draugų iš realaus gyvenimo?
Pasak Robino Dunbaro iš Oxfordo universiteto, (žr. „Protingi draugai: kodėl smegenys yra draugystės pagrindas“) natūraliai žmogaus socialinėse grupėse yra maždaug 150 asmenų. Dunbaro skaičius tinka ir kalbant apie internetą. Facebook leidžia turėti iki 5000 draugų, bet dauguma naudotojų turi tarp 150 ir 250 – nors daugelis jų yra tik pažįstami, o kai kurie visai svetimi.
Maža įrodymų, kad socialinė medija kenktų draugystei tikrame gyvenime. Žmonės, turintys daugiau Facebook draugų, paprastai jų daugiau turi ir savo asmeniniuose socialiniuose tinkluose.
9. Ar yra draugystės išlaikymo formulė?
Pasak Dunbaro, su labai artimais draugais reikia susisiekti maždaug kas antrą dieną, o su kitais penkiais artimiausiais bičiuliais maždaug kartą per savaitę – akis į akį ar elektroniniu būdu.
Su kitais 15 pakanka kartą per mėnesį. Su kitais 50-čia – maždaug kas pusmetį, o su likusiais 150 iš jūsų asmeninių kontaktų, – bent kartą per metus. Kontaktuojant rečiau, draugai greitai iškrenta per jūsų socialinio tinklo sluoksnius.
Išimtis yra artima draugystė, užsimezgusi vėlyvoje paauglystėje ar vos įžengus į trečią dešimtį – dažnai šiuos santykius galima atnaujinti nepasikeitusius netgi po dešimtmečių.

---

New Scientist № 2970