Mokslo ir technologijų pasaulis

JAV mokslininkai paskelbė savo tyrimo, skirto Mėnulio formos pokyčiams dėl Žemės traukos, rezultatus. Su jais susipažinti galima mokslo žurnale „Geophysical Research Letters“.

Tyrimo autoriai nustatė, kad vadinamųjų Mėnulio „potvynio bangų“, kurias veikia Žemės trauka, aukštis abiejose jo pusėse siekia 51 centimetrą. Kadangi Mėnulis visada yra atsisukęs į Žemę viena savo puse, toks jo paviršiaus išlinkimas beveik nejuda paviršiuje, o galimi jo svyravimai siekia apie porą centimetrų, sakoma pranešime.

Skelbiama, kad mokslininkai rėmėsi NASA Mėnulio palydovų LRO (Lunar Reconnaissance Orbiter) ir GRAIL (Gravity Recovery and Interior Laboratory) surinktais duomenimis. LRO matavimai leido ištirti Mėnulio paviršiaus nelygumus daugiau nei 350 tūkst. jo paviršiaus regionų, o LRO aukščio matavimo tikslumas buvo koordinuojamas dviejų GRAIL palydovų.

Pasak mokslininkų, lyginant su kitų Saulės sistemos planetų palydovais, Mėnulis yra palyginti didelis. Nors traukos tarp Saulės ir Žemės jėga yra beveik 200 kartų stipresnė, nei traukos jėga tarp Žemės ir Mėnulio, dėl nedidelio pastarųjų atstumo gravitacinio lauko netolygumai Žemėje sukelia galingus potvynių reiškinius, ypač mūsų planetos hidrosferoje. Dėl to pakinta ir pačios Žemės bei Mėnulio forma.

NASA atstovų teigimu, mokslininkams pirmą kartą pavyko stebėti potvynio reiškinius Mėnulyje pasitelkus aplink jį skriejančius palydovus. Tyrimo rezultatai esą iš esmės atitinka ankstesnius Mėnulio išgaubtumo pobūdžio skaičiavimus.