Mokslo ir technologijų pasaulis

Tyrėjai ilgai laužė galvas, kodėl kūdikystėje galime formuoti atsiminimus, bet paskui šie metai visiškai išnyksta iš atminties – šis reiškinys vadinamas infantiline amnezija.

Naujas graužikų tyrimas gali pasufleruoti atsakymą. Pasirodo, atsiminimus gali sujaukti visos naujos ląstelės, besiformuojančios jaunose smegenyse.

Žinduoliai nuolat gamina naujas smegenų ląsteles, tačiau kūdikystėje šis procesas sparčiausias. Dėl visų naujų potyrių kūdikystėje itin daug darbo turi hipokampas – su atmintimi ir mokymusi susijusi smegenų sritis.

Paprastai toks hipokampo aktyvumas siejamas su pagerėjusia atmintimi, kaip Vox rašė Susannah Locke. Bet Toronto universiteto Kanadoje mokslininkų vykdytas tyrimas parodė, kad kūdikiams ypač greita neurogenezė daro priešingą poveikį ir didina užmaršumą.

Jų tyrimas, publikuotas Science, kelia idėją, kad visi naujai besiformuojantys neuronai gali stumti susiformavusius atminties tinklus.

Komanda tyrė procesą, iš pradžių įvairiems graužikams sukurdami atsiminimus. Tam jie privertė gyvūnus susieti vietą su su silpnu elektros išlydžiu.

Tada jie kai kurių pelių neurogenezę paskatino, duodami vaistų arba bėgimo ratą (žinoma, kad abi priemonės stimuliuoja neuronų kūrimąsi), o kitiems neurogenezę sulėtino.

Pasirodė, kad jaunos pelės, kurių neuronų gamyba buvo sulėtinta, galėjo atsiminti dalykus geriau, nei tos, kurių neurogenezė buvo paspartinta.

Mokslininkai taip pat tyrė jūrų kiaulytes ir graužiką iš Čilės – degu. Žinoma, kad šios rūšys gimsta, turėdamos labiau subrendusias smegenis, ir kūdikystėje jų neurogenezė natūraliai lėtesnė. Nei viena iš šių rūšių paprastai infantilinės amnezijos nepatiria, bet kai mokslininkai paspartino neurogenzę, nei viena negalėjo prisiminti kūdikystės.

Kadangi žmonių ir graužikų smegenys panašios, tyrėjai mano, kad dėl to paties proceso žmonės pamiršta savo ankstyvą vaikystę.

Ankstesnės teorijos spėjo, kad infantilinė amnezija randasi dėl to, kad kūdikiai nemoka kalbėti ar neišsivystę emociškai, kaip Vox aiškina Locke. Naujasis tyrimas nebūtinai šias teorijas atmeta, tačiau pirmą kartą pademonstruoja mūsų prisiminimų slopinimo mechanizmą.

Mazen Kheirbek, neurologas iš Kolumbijos universiteto JAV sakė Vox, kad dar reikia tyrimų, norint išsiaiškinti, ar užmiršimą sukelia nauji neuronai, ar pats mokymasis. „Galbūt čia stebimas užmiršimas išties yra dėl padidėjusio gebėjimo išmokti naujus dalykus,“ svarstė jis. „Taigi, čia savotiškas kompromisas, kai už senesnių atsiminimų išsaugojimą tenka mokėti naujų susidarymo kainą.“