Kol maždaug 50 tūkst. žmonių laukia širdies transplantacijos, ji atliekama tik maždaug 5 tūkst. kasmet. Kviečiame pamatyti, kaip atrodo operacija nuo pradžios iki pabaigos.
Pirmoji širdies transplantacija buvo atlikta 1967 m. Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje. Tada 25-erių metų moters, mirusios avarijos metu, organas buvo persodintas 55-erių metų vyrui. Po operacijos ligonis atsibudo, valgė, davė interviu žurnalistams, buvo fiziškai aktyvesnis negu prieš transplantaciją. Tačiau 17-tą parą po operacijos recipientas mirė dėl ūmaus širdies atmetimo (nes organizmas kovoja prieš svetimkūnį), rašo portalas sveikas.lt.
Per 1967-68 m. buvo padarytos 96 širdies transplantacijos keturiasdešimtyje širdies chirurgijos centrų. Rezultatai nebuvo džiuginantys, tik vienas ligonis išgyveno 11 mėnesių, o 35 – nuo kelių valandų iki savaitės. Blogus rezultatus sąlygojo paviršutiniškos imunologijos (mokslo apie žmogaus imunitetą) žinios ir gerų imunosupresantų (vaistų slopinančių organizmo gynybą, kad pastaroji į naują širdį nereaguotų kaip į svetimkūnį), trūkumas. Širdies tarnsplantacijų renesansas prasidėjo nuo 1980 metų, išradus naują efektyvų imunosupresantą, sėkmingai slopinusį organizmo imuninę sistemą.
Šiuo metu tokia operacija tapo įprastiniu gydymo metodu. Šiais laikais po širdies persodinimo pirmus metus išgyvena 90 proc. pacientų, po 5-erių metų – 74 proc. Lietuvoje širdies transplantacijos pradėtos 1987 m. Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje. Su donorine širdimi Lietuvoje gyvena 7 žmonės.
