Mokslo ir technologijų pasaulis

Kaip įteisinti dalyką, kuriam nemažai kas nepritaria? Ogi įsakymą pasirašyti per patį atostogų įkarštį ir niekam apie jį nepranešti.

Taip pasielgė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, tyliai įteisinęs privalomą matematikos egzaminą tiems, kurie norės studijuoti nemokamai.

Įsakymą dėl privalomo matematikos egzamino įteisinimo nuo 2016 m. D. Pavalkis pasirašė dar liepos 31-ąją. Švietimo ir mokslo ministerija iki šiol nematė reikalo apie tai informuoti visuomenės.

Kaip numatoma D. Pavalkio pasirašytame įsakyme, asmenys, 2015 arba 2016 m. stosiantys į valstybės finansuojamas vietas universitetuose, turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, taip pat užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu. Stojantys į valstybės finansuojamas vietas kolegijose turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį arba mokyklinį brandos egzaminą bei užsienio kalbos egzaminą.

Nuo 2016 m. stojantys į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ir universitetuose, papildomai turės būti išlaikę matematikos brandos egzaminą. Matematikos nebus reikalaujama tik iš tų, kurie stos į menus.

Tiems, kurie stos į humanitarinių mokslų studijų srities studijų programas, egzaminą reikės būti išlaikius ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu. Pretenduojantys į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas egzaminą turės būti išlaikę ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu.

D. Pavalkis DELFI patvirtino pasirašęs tokį įsakymą, tačiau nesugebėjo paaiškinti, ar mokiniai turės laikyti valstybinį, ar atsiras ir mokyklinis matematikos egzaminas: esą biurokratines įsakymo formuluotes geriau gali paaiškinti Egzaminų centras. Ministerijos Ryšių su visuomene skyriuje DELFI patikino, kad bus rengiamas tik valstybinis egzaminas: priklausomai nuo to, kur stoja, abiturientai turės pasiekti atitinkamą pasiekimų lygį.

Privalomas tik stojantiems į valstybės finansuojamas vietas

„Taip, pasirašiau, tačiau jis neprivalomas – tik tiems, kurie stoja į valstybės finansuojamas vietas. Tai buvo derinta pusę metų, išbariau biurokratus, kad taip ilgai tempia. Ir ministerijoje tam ne visi pritarė 100 proc., tačiau kaip matome iš matematikos egzaminų rezultatų, ko gero, reikia daugiau dėmesio mokyklose matematikai, logikai ir visam tiksliųjų mokslų segmentui“, - aiškino D. Pavalkis.

Kaip skelbta, šįmet valstybinio matematikos brandos egzamino neišlaikė 12 proc. abiturientų.

D. Pavalkis tvirtino šia tema su daug kuo diskutavęs – universitetų rektoriais, kolegijų direktoriais, moksleiviais ir studentais, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

Ministro teigimu, matematikos egzaminas nebus visiems privalomas kaip dabar yra lietuvių kalbos ir literatūros: pasirinktas dalinis variantas, matematikos egzaminą įteisinant stojimo į aukštąsias sąlygose.

„Tačiau pasirašytas dokumentas reiškia, kad išlieka dviejų lygių egzaminas: stojantieji į universitetus laikys vieno lygmens egzaminą, stojantieji į kolegijas ir humanitarinius mokslus – kito lygmens“, - paaiškino D. Pavalkis.

Ministras neatsisako sumanymo ateityje matematikos egzaminą padaryti privalomą visiems: „Neatsisakau minties, kad matematikos egzaminas, tik gal kiek kita forma negu iki šiol, turėtų būti privalomas kaip vienas bendrojo išsilavinimo baigimo punktų“.

Moksleiviai stebisi, kad ministras netesėjo savo žodžio

„Aš asmeniškai to ir tikėjausi – kad jis bus ramiai tyliai patvirtintas, tačiau keista, kad ministras netesi savo žodžio – daug diskutuoti, ieškoti tinkamiausio sprendimo“, – pirmadienį DELFI sakė Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Antanas Mikalauskas. Jam taip pat nesmagu, kad ministerija neatsižvelgė į LMS įžvelgtas grėsmes, šia tema nerengė viešų svarstymų ir diskusijų.

Gegužės pabaigoje prie Vyriausybės moksleiviai buvo surengę akciją ir aiškino, kad D. Pavalkio sumanyme įžvelgė tris grėsmes. Pirma – dabartinė matematikos egzamino ugdymo programa skirta 2013-2015 m. Taigi 2016 m. įvestas egzaminas reiškia, kad jam bus ruošiamasi pagal egzaminui nepritaikytą seną programą.

Antra – nepaisant galimybės rinktis A ir B lygius, visi moksleiviai rinksis išplėstinį mokymosi kursą. Tai, moksleivių teigimu, sudarys nepalankias sąlygas tiems, kuriems matematikos egzamino koeficientas turės didžiausią reikšmę stojant į aukštąją mokyklą.

„Paskutinė grėsmė – dar labiau padaugės nelegalus korepetitorių darbas – visi norintys išlaikyti, gebantys ar negebantys, eis pas korepetitorius ir skatins jų nelegalią veiklą“, – tuomet sakė A. Mikalauskas. Jo teigimu, privalomas egzaminas daugiausia problemų sudarys tiems, kurie neturi matematinių gebėjimų spręsti valstybinio egzamino užduotis.

„Mes nesakome, kad esame prieš egzaminą – mes esame už nuoseklų to ugdymą. Įvedant egzaminą, turi būti sukurtos ir geros sąlygos, egzaminas gali būti įvestas tikrai ne 2016 m. Tam reikia ruoštis nuosekliai – kečiant programas ir pačių moksleivių požiūrį”, – aiškino pašnekovas.