Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai neseniai pelės smegenyse rado labai mažą – daugiausia kelių tūkstančių – neuronų sistemą, kuri yra atsakinga už apetitą. Atradimas buvo atsitiktinis, tačiau juo remdamiesi mokslininkai tikisi, kad ateityje bus galima reguliuoti žmonių apetitą.

Kalifornijos technologijų instituto mokslininko Davido Andersono teigimu, atradimas buvo visiškai atsitiktinis. Tačiau tikimasi, kad jis padės geriau suvokti ir gydyti žmonių valgymo sutrikimus.

Atradimas akivaizdžiai matomas filmuotoje medžiagoje – pelė energingai ryja laboratorijos maistą, tuomet jai į smegenis į nusiunčiamas signalas ir pelė nustoja ėsti, susidomėjimas maistu dingsta.

D.Andersono laboratorijoje neseniai buvo tiriama grupė neuronų, esanti smegenų dalyje, vadinamoje amygdaloje. Buvo tiriama baimė – emocija, susijusi tiek su pelių, tiek su žmonių amygdala. Mokslininko teigimu, tyrėjai tikėjosi, kad signalas sukels baimę arba nerimą, todėl atradimas juos išties nustebino.

Optogenetikos techikai vis tobulėjant, mokslininkai nusprendė ištirti neuronus šiuo nauju metodu. Optogenetikai reikalinga genetinė tam tikrų ląstelių manupuliacija, kad jos taptų jautrios tam tikrai šviesai, šiuo atveju – mėlynai. Kai optinio pluošto kabeliai yra prijungiami prie smegenų ir įjungiama šviesa, neuronai gali būti aktyvuojami arba išjungiami.

Vienas galimas pelių pasikeitusio elgesio paaiškinimas – jos nustojo valgyti dėl nerimo ar baimės. Tačiau būrys tyrėjų atmetė šią versiją. Jie taip pat patvirtino, kad ta grupė neuronų buvo taip pat aktyvuota blogo skonio arba vidurių negalavimo – šie faktoriai taip pat lėmė, kad pelės nustojo ėsti.

Todėl mokslininkai nusprendė, kad tie neuronai kontroliuoja apetitą – kai tyrėjai juos aktyvavo, apetitas dingo. Mokslininkai taip pat sugebėjo vėliau apetitą įjungti.