Mokslo ir technologijų pasaulis

Jūrų liūtai ir ruoniai yra pusiau vandens žinduoliai, priklausantys vadinamai irklakojų grupei. Šiai grupei taip pat priklauso ir jūrų vėpliai. Nors turi panašumų, visi trys priklauso skirtingoms šeimų grupėms.

Ruoniai yra vadinami „tikraisiais“ ruoniais, turinčiais sisteminę informacijos sistemą, jūrų liūtai skirstomi pagal skirtingų rūšių kailius.

Fizinis išsivystymas

Judėjimas ir galūnės: ruoniai turi mažas galūnes, nukreiptas atgal, ir juda banguojančiais judesiais. Kailiniuoti žinduoliai turi didesnes galūnes, ant kurių gali atsistoti, apsisukti, vaikščioti ir greičiau judėti sausumoje.

Pasaulyje yra išskiriama 18 ruonių rūšių. Didžiausias yra pietinis jūrų dramblys, patinas gali užaugti iki beveik 4 tonų svorio, patelės yra gerokai mažesnės ir dažniausiai sveria apie toną. Patinų ilgis gali siekti net 6 metrus ilgio, o patelių perpus mažiau.

Mažiausi ruoniai yra žieduotųjų rūšies, jie užauga iki pusantro metro ilgio ir sveria apie 50-70 kg, tiek patinai, tiek patelės dydžiu yra panašūs ir dažniausiai gyvena Arktyje.

Vienas labiausiai pripažintų jūrų liūtų yra Kalifornijos jūrų liūtas, kuris dažniausiai matomas darantis triukus zoologijos soduose ar akvariumuose. Laukinėje gamtoje jie dažniausiai gyvena Vakarinėse pakrantinėse Šiaurės Amerikoje. Galima juos sutikti ne tik paplūdimiuose, bet ir prieplaukose, pakrantėse. Patinai vidutiniškai sveria apie 300-450 kg, patelės apie 110 kg.

Ruoniai yra geriau prisitaikę gyventi vandenyje nei ant kranto, nes jie yra mažesni, lankstesni už jūrų liūtus, jiems lengviau vandenyje judėti.

Ausys: jūrų liūtai turi aiškiai matomus ausies kaušelius išorėje, o ruoniai tik išorinę klausomąją landą.

Būstas

Ruoniai paprastai gyvena šaltuose kraštuose - Arkties ar Antarktidos vandenynuose. Neretai žiemą pasidaro sniego urvus. Kai kurie nepalieka vandens beveik niekada ir kvėpuoja pro padarytas eketes lede.

Kailiuotieji jūrų liūtai dažniausiai gyvena Šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Rečiau Pietų Amerikoje, Antarktidoje, Pietų Australijoje.

Mityba

Ruoniai dažniausiai medžioja žuvis, bet mėgsta ungurius, kalmarus, aštuonkojus bei omarus. Jūrų liūtai minta pingvinais ir mažesniais ruoniais. Pilkieji ruoniai per dieną gali suvalgyti iki 5 kg maisto. Todėl kartais gali nevalgyti keletą dienų, ypač per poravimosi sezoną.

Poravimasis

Patelių nėštumas trunka apie 10 mėnesių. Ruoniai ir jūrų liūtai turi tik po vieną jauniklį per metus. Jūrų liūtų jaunikliai auga su tėvais iki tol, kol jiems užauga vandeniui atsparus kailis. Tai gali trukti apie mėnesį.

Patinai gali poruotis ne jaunesni nei 8 metų, nes turi būti pakankamai stiprūs ir pasirengę kovai su kitais dėl patelių.

Ruoniai yra linkę mažiau bendrauti nei jūrų liūtai, jie daugiausiai laiko praleidžia ir gyvena kaip atsiskyrėliai, o į krantą išlipa tik atėjus poravimosi metui.