Mokslo ir technologijų pasaulis

Kalnų randų supama žemuma pietiniame Marso pusrutulyje – vienas didžiausių smūginių kraterių Saulės sistemoje. Elados daubos skersmuo – 2,3 tūkst. km, gylis – daugiau kaip 7 km, o žemiausia vieta – 8,2 km gylio duburys.

Manoma, kad Elados krateris susiformavo prieš 3,8-4,1 mlrd. metų, kai į Marsą trenkėsi milžiniškas asteroidas. Per milijardus metų Eladą nugludino vėjai, ledas, vanduo, vulkaninis aktyvumas. Ir, žinoma, jaunesni ir mažesni smūginiai krateriai.

Kaip tik du tokie krateriai matyti ESA zondo "Mars Express" 2013 m. gruodžio 17 d. užfiksuotuose kadruose, kuriuose vienas pikselis atstoja maždaug 15 metrų. Kraterių tandemas slūgso giliausioje Elados dalyje, žemumos vakaruose. Toks aiškus kraterių vaizdas yra gana neįprastas, nes dažniausiai juos dengia dulkių audrų miglos.

Didesnysis iš šių dviejų kraterių – 25 km skersmens. Galima numanyti, kad į jo vidurį nuslinko kairiojo šlaito viršutinė dalis, palikusi įdomių kraštovaizdžio fragmentų, primenančių išdžiūvusių vandens telkinių dubenis ir vagas. Vagų, beje, matyti ir už kraterių. Panašu, kad tai – irgi dalis nuslinkusio šlaito. Panašių darinių yra ir palei bendrą abiejų kraterių šlaitą.

Daugelio Elados daubos kraštovaizdžio struktūrų morfologija leidžia numanyti ledynų įtaką. Pavyzdžiui, priešakinėje kraterio dalyje ir palei jos šlaitą matyti kraštovaizdžio struktūros, bylojančios, jog kadaise čia būta skysto vandens. Toks landšaftas susiformuoja sušalus drėgnam, smiltingam ir porėtam gruntui.

Giliausiose Elados lygumos vietose atmosferos slėgis yra 89 proc. didesnis nei planetos paviršiuje. NASA zondo MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) radaro duomenys leidžia manyti, kad kai kuriuose Elados krateriuose po dulkių klodais gali būti kelių šimtų metrų storio vandens ledo.