Mini tyrimas: kada rankų prieš valgį verčiau neplauti?
|
Mūsų rankos - puiki „transporto priemonė“ keliauti bakterijoms
©http://www.healthowealth.com/everyday-objects-with-more-germs-than-a-toilet/ Vargu ar surastume nors vieną civilizuotą žmogų, kuris nežinotų, kad plautis rankas prieš valgį būtina. Ir vargu ar atsirastų nežinančių, dėl ko tai daroma. Aišku, kad nešvara - tai pirmoji infekcinių ligų priežastis, na o mūsų rankos - puiki „transporto priemonė“ bakterijoms keliauti nuo vieno žmogaus iki kito. Tiesa, žinoti yra viena, o štai laikytis elementarių higienos taisyklių – visai kas kita. Kai kada net ir norėdamas negali to atlikti. Imtis šio straipsnio paskatino man pačiam nutikęs įvykis. Po apsilankymo vienoje parduotuvėje, kur teko čiupinėti pašvinkusią mėsą lentynoje, nutariau nueiti į tame pačiame prekybos centre esančia viešo maitinimo zoną pavakarieniauti. Be abejo, prieš sėdant valgyti, pagrindinis mano noras buvo kuo greičiau nusiplauti rankas, tačiau tai padaryti buvo sudėtingiau nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Šlykštitės klozetu? Yra purvinesnių dalykų Be abejo, galite manyti, kad įprastomis sąlygomis nėra būtinybės pernelyg kruopščiai laikytis švaros. Tačiau nuolat įvairių tyrimų metu sudaromose purviniausių kasdienių daiktų „reitingų“ viršūnėse mes visuomet aptiksime durų rankenas, pinigus, laiptų ar eskalatorių turėklus. Dar tarp užterštumo lyderių minimos parduotuvių vežimėlių rankenos. Pietų Korėjos vartotojų teisių gynimo asociacijos užsakymu atliktas tyrimas įrodė, kad 4cm² vežimėlio rankenos plote gyvena net 1 100 bakterijų kolonijų. Palyginimui, ant kompiuterio „pelės“ interneto kavinėje įsikūrę 690 kolonijų, ant rankenų viešame transporte – 380 kolonijų, o štai tualeto kabinos rankenos atitinkamame plote sau „namus“ randa vos 340 kolonijų. Taigi nesunku suskaičiuoti, kad parduotuvės vežimėlio rankena yra daugiau negu 3 kartus purvinesnė nei tualeto. Vežimėlių rankenų užterštumo paslaptis ta, kad kontaktas su žmogaus rankomis yra stipresnis, ilgesnis ir šios rankenos dažniausiai nėra valomos ar tuo labiau dezinfekuojamos. Beje, tarp padidintos mikrobiologinės taršos šaltinių minimas dar vienas gana netikėtas daiktas – restoranų valgiaraščiai. Teigiama, kad kartais jis bakterijų gausa niekuo nenusileidžia klozeto dangčiui.
Panikuoti neverta, nes sveikam žmogui įprastinė tarša dažniausiai nėra pavojinga, bet, manyčiau, sutiksite, jog galimybė atlikti elementarią higienos procedūrą turi būti sudaryta, ypač mažiems vaikams, kurie prieš tai savo rankytėmis liečia viską, ką tik pasiekia. Taip pat jie jautresni ligoms, o ir lavinti jų asmens higienos įgūdžius reikia ne tik namuose. Tik štai jau seniai praeityje laikai, kuomet viešo maitinimo įstaigose buvo įrengiamos atskirtos nuo tualetų rankų prausyklos ir, manau, retas apskritai prisiminsite kaip jos atrodė. Taupant plotą, kriauklės įrengiamos kartais tiesiog tualeto kabinoje ir toji kaimynystė yra toli gražu ne pati saugiausia. 2011 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daiktai, esantys šalia unitazo dažnai būna labiau užteršti, nei jis pats. Na, o būtinybė liesti durų rankeną išeinant dar labiau padidina užsikrėtimo galimybę. Pasidarė smalsu, kaip vis tik nusiprausti rankas prieš valgant kavinėje ar užkandinėje ir vedinas tokio tikslo išsiruošiau į kelionę po Vilnių. Pradėjau nuo didžiųjų prekybos centrų ir jose esančių kavinių. Gerai, jei šalia kavinės yra prekybos centro sanitarinis mazgas. Ten ir galima nusiplauti rankas, nes pačiose kavinėse surasti viešai prieinamą praustuvą neįmanoma, jo dažniausiai tiesiog nėra. Todėl tik dideli švaruoliai gali ryžtis ilgai kelionei nežinia kur (o nuorodų trukumas, kaip pastebėjau, yra visuotinis reiškinys prekybos centruose) esančio vandens čiaupo. Tiesa, jį pasiekus, bent jau džiugina tvarka ir švara. Vaizdai pašiurpino: rankų plovimas gali tapti ligos pradžia Taip pat padėtis nėra bloga ir atskirai veikiančiose kavinėse, jei šios yra turistų lankomose vietose arba priklauso didesniems prekybos tinklams. Tiesa, vietos taupymo vardan sanitarinio mazgo patalpos sumažintos tiek, kad kriauklė yra vos viena ir vargu ar daug klientų laukia eilėje vien tik tam, kad nusiplautų rankas. Tuo tarpu vaizdas, kurį pamato paprastų užkandinių lankytojai, gali nemaloniai nustebinti. Nesu pernelyg išrankus, tačiau šalia geležinkelio stoties esančioje užkandinėse sanitarinės patalpos tiesiog šokiravo, kaip ir ten tvyrojęs kvapas.Belieka tik retoriškai paklausti, kaip tokiomis sąlygoms apskritai leidžiama dirbti viešo maitinimo įstaigoms. Ko gero, akivaizdu, kad apsilankymas tokioje aplinkoje gali tapti kelio pradžia ligoninės link. Ar yra išeitis? Be abejo, ir ją gali pasiūlyti patys kavinių savininkai. Lietuvoje netekę matyti, kad lankytojams būtų pasiūlytos drėgnos servetėlės rankoms nuvalyti, tačiau užsienyje tai nėra retas dalykas. Net paprastoje picerijoje Londone man pačiam yra tekę tokiomis nemokamomis servetėlėmis pasinaudoti. Ir vargu ar čia tokia jau didelė investicija į klientų patogumą ir saugumą, kad vertėtų taupyti. Na, o kol taip nėra, drėgnas servetėles verta nešiotis rankinėje ar kuprinėje, nes ne visuomet rasite sąlygas tiesiog nusiplauti rankas. | |||||||||
| |||||||||
