Mokslo ir technologijų pasaulis

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste šiuo metu prišvartuoti du laivai iš Afrikos, kurios jau penkiose valstybėse užfiksuotas Ebolos virusas. Tiesa, abu laivai atvykę iš Maroko, kurio šiame sąraše nėra. Ar pavojaus banga gali atsiristi ir iki Lietuvos?

Atsakingi pareigūnai ramina, kad uosto tarnybos teoriškai ir praktiškai yra pasirengusios užkirsti kelią viruso plitimui, jei paaiškėtų, kad juo užsikrėtė jūreiviai. Jų gydymu žadama taip pat pasirūpinti.

Šiuo metu Klaipėdos uoste yra prišvartuoti du laivai, atplaukę iš Afrikos. Rugpjūčio 30 dieną uostamiestyje prisišvartavo iš Maroko atplaukęs laivas „Jorf Lasfar“, kuriame yra 22 asmenų įgula. Į laivą Klaipėdos uoste kraunami grūdai, jis su kroviniu pajudės į Sankt Peterburgą.

Klaipėdos uoste šiuo metu remontuojamas laivas „Emerald“, taip pat atvykęs iš Maroko (Kasablankos). Laivas į Klaipėdą atvyko dar rugpjūčio 14 dieną, jo įgula – 15 asmenų.

Maroke virusas dar nėra pasirodęs. Nuo pernai gruodžio virusas pasirodė Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje, Nigerijoje, Ugandoje, neseniai - ir Senegale. Paraleliai pastebimas protrūkis Demokratinėje Kongo Respublikoje, tačiau jis nesusijęs su epidemija Vakarų Afrikoje.

Klaipėdos uosto atstovų teigimu, iš šių laivų kapitonų negauta pranešimų, kad kuris nors įgulos narys gali būti užsikrėtęs Ebolos virusu.

„Kiekvieno laivo kapitonas visada Uosto priežiūros skyriui privalo pateikti „Jūrinę sveikatos deklaraciją“ („Maritime Health declaracion“). Tai – deklaracija, kurioje nurodoma, ar laivo įguloje nėra negaluojančių asmenų. Kapitonas, besirūpindamas savo įgula ir prisiimdamas visišką atsakomybę už pateiktą informaciją, be jokios abejonės, tai praneš agentui, o šis – visoms tarnyboms. Todėl praktiškai nėra jokių galimybių, kad Ebolos virusas iš laivų galėtų patekti į žemyninę dalį“, – tvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Skabickaitė.

Jei Uosto priežiūros skyrius iš laivo gautų informaciją, kad yra įtarimų, jog laive žmogus gali būti užsikrėtęs Ebolos virusu, visos tarnybos reaguotų pagal neseniai parengtą specialų veiksmų planą.

Šis planas toks: laivo kapitonas informuoja apie sergantį asmenį, prašo Uosto kapitono leidimo įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir laukia nurodymų dėl tolimesnių veiksmų. Uosto kapitonas nedelsdamas perduoda informaciją Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui. Locmanų katerio įgula, locmanas, vykdami į laivą privalo vilkėti asmens apsaugos priemones (kaukę, apsauginius akinius, pirštines, apsaugos kostiumą), kurias parūpina Uosto direkcija, ir privalo laikytis kitų kontrolės priemonių.

„Taip pat informuojamos pasienio kontrolės punkte tikrinimą atliekančios valstybės ir kitos suinteresuotos institucijos, kad jų specialistai, vykdami į laivą vykdyti medicininės-karantininės kontrolės bei visas kitas būtinas (pirmosios medicininės pagalbos teikimo, ligonių pervežimo į ligoninę ir kitas) priemones, vilkėtų asmens apsaugos priemones (kaukes, apsauginius akinius, pirštines, apsauginius kostiumus) ir laikytųsi kitų kontrolės priemonių. Įvertinus mažiausiai apkrautas ir labiausiai atskirtas nuo kitų laivų krantines, įvertinus riziką Klaipėdos miesto gyventojams ir jūrų uosto įmonėms, Uosto kapitonas priima sprendimą, prie kurios krantinės bus švartuojamas atplaukiantis laivas arba paliktas reide. Informuojama, kad būtų nutraukta bet kokia veikla tose krantinėse ar šalia jų ir būtų uždraustas įmonės darbuotojų judėjimas šioje teritorijoje. Iškviečiami greitosios medicinos pagalbos gydytojai, kurie perima ligonį, vykdomos kitos prevencinės priemonės“, – galimą scenarijų dėstė D. Skabickaitė.

Toks veiksmų planas parengtas, kai Pasaulinė sveikatos organizacija Ebolos viruso epidemiją paskelbė tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija.

Į Klaipėdos uostą laivai, kurių maršrutuose yra ir Afrikos uostų, atplaukia gana dažnai.

Jei laivo kapitonas deklaravo, kad įgula yra sveika, jūreiviams nėra jokių kliūčių išlipti į krantą, išeiti į miestą.