Mokslo ir technologijų pasaulis

Elektros inžinierius iš JAV eksperimentuodamas rado nuostabiai paprastą būdą išsiaiškinti, kurios apvalios baterijos yra jau išeikvotos, o kurios – sveikos. Tam nereikės jokios įrangos. Šiuo būdų baterijų būklė diagnozuojama tiesiog plikomis rankomis ir vos per keletą akimirkų.

Šokinėjančios baterijos – mirusios baterijos

Viskas, ką reikia padaryti, kad sužinotum, ar apvali baterija dar gyva – paleisti ją vertikaliai iš keliolikos centimetrų aukščio žemyn – ant stalo, ant grindų. Jei baterija atšoka tarsi jos viduje būtų spyruoklė – ji yra išeikvota baterija. Kaipgi taip?

Elektros inžinierius Lee Hite atliko, nufilmavo ir portale „Youtube“ paskelbė vaizdo medžiagos, kurioje demonstruojamas toks energijos lygio baterijose tikrinimas. Pasirodo, išeikvotos baterijos nuo paviršiaus atšoka gerokai aukščiau nei ką tik iš pakuotės išimtos naujos baterijos.

„Gera baterija yra tokia baterija, kurioje yra gelio pavidalo substancijos, kuri darosi vis kietesnė, jei baterija netenka vis daugiau savo energijos. Kai gelis yra pusiau skysto būvio, jis absorbuoja į paviršių atsitrenkusios baterijos kinetinę energiją, ir baterija atšoka silpnai ir neaukštai. Tai reiškia, kad baterijoje yra energijos. O kai gelis baterijos viduje sukietėjęs, smūgio energijos jis nebesugeria, todėl baterija labai lengvai ir aukštai atšoka.

Už ir prieš

Šią teoriją akademinis pasaulis sutiko atsargiai, nors daugelis ja susidomėjusiųjų iš principo pritarė minčiai, kad teorija gali būti teisinga. Tiesa, L. Hite rezultatus pakartoti pavyko nedaugeliui.

„Kad tyrimo rezultatai būtų patikimi ir validūs, juos turi būti galima nesunkiai atkartoti kituose eksperimentuose, – atkreipia dėmesį Fizikos instituto atstovas spaudai. – O mums mėginant atkartoti L. Hite eksperimentų sėkmę iškyla sunkumų.“

Porsmuto universiteto (Jungtinė Karalystė, JK) chemijos mokslų daktaras Lee Bantingas pareiškė, kad vaizdo medžiaga jį įtikino.

„Jei baterijoje esantis gelis yra skysto būvio, jis sugeria kinetinę energiją – šios nelieka, ir baterija neatšoka, – kalbėjo britų mokslininkas. – Bet jei baterijos turinys sukietėja, smūginė energija nėra sugeriama, todėl baterija atšoka nuo kieto paviršiaus.“

Rydingo universiteto (JK) chemikas Fredas Davisas šiuos eksperimentus komentavo taip:

„Ši vaizdo medžiaga paskatino mane ir mano kolegas susirasti išeikvotų apvaliųjų baterijų ir paeksperimentuoti patiems, – atvirauja jis. – Energijos resursą baterijoje nulemia cheminiai pokyčiai. Tai reiškia, kad naudojimo pradžioje baterijos turinys bus vienoks, o ją išeikvojus – kitoks. Visai gali būti, kad šie pokyčiai turi įtakos baterijos standumui, kurį galima patikrinti paleidžiant ją iš nedidelio aukščio. Tačiau man reikėtų daugiau argumentų.“

„Ašokimo testas, savaime suprantama, nėra tikslus būdas įvertinti energijos lygį baterijoje, – pareiškė „Duracell“ baterijas gaminančios bendrovės atstovas. – Nors baterijai išsikraunant medžiagų tankis jose keičiasi, ši savybė nėra patikimas energijos likučio baterijoje indikatorius. Tačiau yra ir kitų baterijos išeikvojimo požymių. Pavyzdžiui, dėl medžiagų plėtimosi didėja išeikvotų baterijų tūris. Todėl tuščios baterijos neretai būna šiek tiek „patinusios“ – lengvai išsipūtusios. Tiesa, ši charakteristika gali turėti įtakos, kokia trajektorija baterija atšoks nuo kieto paviršiaus.“