Mokslo ir technologijų pasaulis

Praėjusią savaitę JAV susirinkę mokslininkai diskutavo koks yra planetos apibrėžimas ir kaip turėtų būti vadinamas Plutonas.

Harvard-Smithsonian Astrofizikos centre trys ekspertai – du Plutono vadinimo planeta šalininkai ir vienas oponentas – išsakė savo nuomones prieš auditoriją, pilną mokslininkų, mokytojų bei paprastų visuomenės narių. Ir balsavimo keliu buvo nuspręsta, jog Plutonas turėtų vėl vadintis planeta.

Šių debatų metu buvo paprieštarauta 2006 metais Tarptautinės astronomų sąjungos IAU priimtam sprendimui, pakeitusiam planetos apibrežimą. Ir didžiausia tokio sprendimo auka buvo Plutonas, netekęs planetos vardo, nes buvo per mažas varžytis su aštuoniais kitais stambesniais ir kur kas įspūdingesniais aplink Saulę besisukančiais kūnais. 2006 metų apibrežimo pagrindu tapo faktas, jog Saulės sistemos pakraštyje aptikta nemažai kūnų, kurie dydžiu yra panašūs į Plutoną, o kai kurie net ir didesni – ir vis vien jie nenusipelnė planetos vardo. Tai kodėl gi taip turėtų būti vadinamas Plutonas?

Todėl IAU nusprendė priskirti Plutoną ir kitus nedidelius Saulės sistemos pakraščio kūnus „nykštukinėms planetoms“ – naujai kategorijai, kurią netrukus papildė Cerera ir kiti panašūs kūnai, besisukantys asteroidų žiede tarp Marso bei Jupiterio orbitų (Eris, Haumea, Makemake) bei Kuiperio juostoje už Neptūno orbitos.

Viskas atrodė logiška, o nuskriaustų nebuvo – Plutonas formaliai vis dar planeta, tik labai maža, tiesa? Pasirodo, ne. Skriaudą, kurią astronomai padarė Plutonui, žurnale „National Geographic“ nusakė Nadia Drake:

„Kad ir kaip tai glumintų, lygiai kaip karališkosios kobros nėra kobros, taip ir nykštukinės planetos nėra planetos. Jos atitinka du iš trijų IAU nusakytų kriterijų: yra apvalios bei sukasi aplink Saulę. Tačiau, skirtingai nei bet kuris pasaulis nuo Merkurijaus iki Neptūno, nykštukinės planetos neužaugo pakankamai didelės, kad dominuotų savo orbitose ir apvalytų jas nuo kitų Saulės sistemos trupinių arba juos prisitraukiant, arba išmetant į kitas orbitas“.

„Jupiteris aplink save apsivalė, Žemė aplink save apsivalė. Cerera, esanti pagrindiniame ateroidų žiede, neapsivalė. Ir Plutonas neapsivalė. Todėl mano pasaulyje Plutonas nėra planeta“, – sakė IAU Mažųjų planetų centro direktoriaus pavaduotojas Garethas Williamsas, ginče pristatęs IAU apibrežimą ir poziciją, rašo sciencealert.com.au.

Labai sudėtingus debatus dar labiau apsunkino faktas, kad planetos apibrežimas per tūkstantmetį, kurį žmonės žinojo apie kitų Saulės sistemos planetų egzistenciją, keitėsi ne kartą. „Planeta – tai kultūriškai apibrėžiamas žodis, kurio reikšmė keitėsi ne vieną kartą. Jaučiu, kad žvelgiant iš šio taško IAU neturėjo bandyti pakeisti žodžio „planeta“ reikšmės“, sakė Harvard-Smithsonian astrofizikos centro atstovas istorikas Owenas Ginerichas.

Taigi, svarstydami šį sudėtingą klausimą, trys ekspertai išsakė savo skirtingas nuomonės:

1. Istorikas Owenas Gingerichas sakė: planeta – tai kultūriškai apibrėžiamas žodis, kurio sąvoka kinta bėgant laikui. Plutonas yra planeta.
2. IAU Mažųjų planetų centro atstovas Garethas Williamsas tikino: planeta – tai sferiškas kūnas, kuris, keliaudamas apie Saulę išsivalė savo orbitą. Plutonas nėra planeta.
3. Harvardo planetų programos „Origins of Life Initiative“ teigė: planeta – tai mažiausias sferiškas materijos gumulas, kuris susiformavo apie žvaigždę ar žvaigždės liekanas. Plutonas yra planeta.

Trečiasis argumentas publikai skambėjo įtikinamiausiai, todėl buvo nubalsuota, kad Plutoną galima vadinti planeta. Nors oficialius sprendimus apie kosminių kūnų klasifikaciją priima Tarptautinė astronomų sąjunga IAU ir ji anksčiau savo priimto sprendimo kol kas dar nepakeitė, o tai reiškia, kad kad niekas iš esmės nesikeičia ir po šio balsavimo

Visą debatų įrašą galite pamatyti čia: