Mokslo ir technologijų pasaulis

Biologai sako, kad, įsibėgėjus rudeniui, pastebimas smarkus graužikų aktyvumo augimas. Kenkėjų kontrolės ekspertai vos spėja suktis po Lietuvos miestus, reaguodami į iškvietimus dėl pelių ir žiurkių. Bendrovės „Dezinfa“ vadovės Margaritos Kutkaitės teigimu, šiemet jų įmonė gavo dvigubai daugiau iškvietimų dėl graužikų, o šiuos tenka naikinti įvairiausiose vietose – net automobiliuose.

„Jų galima laukti ir butuose, ir namuose, ir tualetuose... Visur, kur tik nori, gali būti pelių ar žiurkių. Yra įvairių istorijų, žmones graužikai išgąsdina: laidus nugraužia, užsiveisia automobiliuose. Sunku net pasakyti, kur jų gali nebūti. Jų gali atsirasti visur“, – tvirtina M. Kutkaitė.

Jau turėtų pradėti keliauti į namus

Graužikų aktyvumas pastebimas kiekvieną rudenį. Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslų darbuotoja Laima Baltrūnaitė sako, kad tai – pastovus ir įprastas reiškinys, vykstantis jau daug metų.

Tačiau, pasak bendrovės „Dezinfa“ vadovės M. Kutkaitės, iškvietimų dėl graužikų skaičius jų įmonėje per šių metų devynis mėnesius išaugęs daugiau nei dvigubai, palyginti su praeitais metais. Specialistės manymu, šiemet graužikų populiacija augo dar greičiau dėl palankių gamtos sąlygų.

Bet dėl po truputį šąlančių orų graužikai jau turėtų pradėti keliauti į tvartus, sandėlius, namus, atkreipia dėmesį L. Baltrūnaitė. O M. Kutkaitė pastebi, kad jie gali apsigyventi ne tik išvardytose vietose – pelių ir žiurkių gali atsirasti bet kur.

„Jų galima laukti ir butuose, ir namuose, ir tualetuose... Visur, kur tik nori, gali būti pelių ir žiurkių. Yra įvairių istorijų, žmones jie išgąsdina: laidus nugraužia, užsiveisia automobiliuose. Sunku net pasakyti, kur jų gali nebūti. Jų gali atsirasti visur“, – tvirtina M. Kutkaitė.

Graužikai – išrankūs nuodams

Kaip išvengti nelauktų svečių? Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslų darbuotojos manymu, reikėtų tam skirtose vietose ir sandariai laikyti maisto produktus. O gyvenamą namą pridera atidžiai apžiūrėti ir įsitikinti, ar nėra skylių, pro kurias graužikai gali patekti į patalpas.

„Tai irgi turi įtakos – ar tas graužikas gali lengvai prasibrauti į pastatą, ar šis prižiūrėtas. Kai kuriuose namuose sienose švilpia vėjai. Tokiu atveju, žinoma, graužikams yra lengviau patekti į vidų“ , – teigia L. Baltrūnaitė. Bendrovės „Dezinfa“ vadovė M. Kutkaitė savo ruožtu primena, kad pelei pralįsti užtenka pieštuko skersmens skylės.

„Gali būti labai sudėtinga visas skyles užsandarinti, bet to reikėtų imtis. Kita prevencija yra iš išorės. Tuos graužikus reikėtų pamaitinti nuodais patalpų išorėje tam, kad jie ne taip masiškai keliautų į vidų ir jų populiacija sumažėtų“, – teigia specialistė. Bet ji atkreipia dėmesį, kad graužikai esą išrankūs ir gali neėsti kai kurių nuodų.

„Tai yra specialistų darbas – stebėti, ar graužikas ėda vieną vadinamąją formuluotę, ar jam patiks [nuodai] grūdo pavidalu, ar pastos pavidalu... Jei tai milteliai, graužikai jais turi išsitepti, miltelių dulkėmis apsivelti, o, besilaižydami kailį, tuos miltelius suėsti ir nusinuodyti“, – aiškina M. Kutkaitė.

M. Kutkaitė: spąstai – humaniškas būdas

Tačiau, jos manymu, jei graužikų atsirado namuose, būtina imtis jų naikinimo priemonių. Anot Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslų darbuotojos L. Baltrūnaitės, daugiausia graužikus žmones naikina mušamaisiais spąstais.

Specialistės manymu, jei graužikų užsiveisė nedaug, toks būdas, ko gero, tinkamiausias. Jai antrina ir bendrovės „Dezinfa“ vadovė – spąstai su sūrio gabalėliu nors ir senas, bet tikrai veiksmingas, be to, M. Kutkaitės nuomone, gana humaniškas pelių naikinimo būdas.

„Dar yra naudojamos lipnios lentelės. Bet reikėtų įvertinti, kad graužikas prilimpa gyvas, taigi jis cypia, blaškosi, gali nusigraužti prilipusias galūnes. Toks būdas – stiprių nervų žmonėms“, – mano bendrovės „Dezinfa“ vadovė.

Jos teigimu, taip pat galima pasirinkti pelių naikinimą CO2 dujomis arba nuodais. Bet pastaruoju atveju graužikai nustimpa ir skleidžia kvapą. „Yra tikimybė, kad jie nustips patalpų viduje ir skleis nemalonų kvapą, kurį reikės pakęsti gana ilgai“, – įspėja specialistė.

Savo ruožtu Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos mokslų darbuotoja L. Baltrūnaitė pažymi, kad, prieš naudojant nuodus, reikėtų įvertinti, ar namuose jie niekam negali pakenkti.

„Reikia įvertinti, ar nėra aplinkoje vaikų ir pan., nes tai yra nuodas. Senos istorijos apie žiurknuodžius ir apsinuodijimus visiems girdėtos. Ir jos iš tiesų turi pagrindą. Renkantis naudoti nuodus, reikėtų gerai pagalvoti“, – mano L. Baltrūnaitė.

Bendrovės „Dezinfa“ vadovė M. Kutkaitė sako, kad graužikų nuodai esą nepavojingi, tik, žinoma, jų nereikėtų vartoti žmonėms. Tačiau nuodai, anot specialistės, tikrai gali būti kelti pavojų žmonių augintiniams, ypač – šunims.

Be kita ko, reikėtų žinoti, kad graužikai nešioja daugybę ligų: leptospirozę, trichineliozę, salmoneliozę, hemoraginę karštligę, marą ir kt. Žmonės to, M. Kutkaitės nuomone, deramai neįvertina. „Mes žinome istorijų, kai žmonės, ypač vaikai, apsinuodijo turguje pirktais riešutais, ant kurių vaikščiojo žiurkės. Tai istorijos, kurios paskatina susimąstyti“, – sako bendrovės „Dezinfa“ vadovė M. Kutkaitė.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“