Mokslo ir technologijų pasaulis

Pastarąjį šimtmetį mūsų taip mėgstamos mėsos teikėjos – vištos labai stipriai pasikeitė. Šiandien vidutinis broilerio viščiukas sveria kelis kartus daugiau nei 1957 metais.

Akivaizdu, kad naminiai paukščiai sparčiai keičiasi – jie darosi aukštesni, masyvesni ir labiau linkę į tukimą. Daugelis turbūt pagalvos, kad vis dėlto kalti į pašarus dedami hormoniniai preparatai, tačiau mokslininkai neigia šią prielaidą.

Kanados biologai rado kitokį paaiškinimą, kodėl šiuolaikinės vištos daug didesnės už savo protėvius. Kad tai įrodytų, jie atliko eksperimentą: tyrėjai paėmė trijų rūšių viščiukus: pirmoji buvo artima 1957 metais gyvenusiems viščiukams, antroji – 1978 metais ir trečioji – 2005 metų veislė pavadinta „Ross 308“.

Visas tris rūšis maitino tos pačios rūšies pašaru, nenaudojo jokių hormonų. Vienintelis lemiamas veiksnys šiame tyrime buvo genetika.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad naujausios „Ross 308” viščiukas užaugo du kartus didesnis už 1978-ųjų viščiuką ir keturis kartu didesnis už 1957-ųjų viščiuką.

Mokslininkai padarė išvadą, kad šiandieniniai viščiukai yra didesni dėl genetinių pokyčių. Tai, žinoma, nevyko be žmogaus įsikišimo – viščiukus veisiantys mokslininkai stengėsi sukurti tokią veislę, kuri natūraliai būtų didesnė. Pažvelgus į skirtingo laikmečio vištų palyginimą, akivaizdu, kad jiems tai puikiai pavyko.