„67P – visai ne kometa!“ Sąmokslų teoretikai vėl siautėja
|
67P – visai ne kometa?
©Youtube.com Taip jau yra, kad kiekvienas ypatingesnis žmonijos istorijos momentas anksčiau ar vėliau apraizgomas sąmokslo teorijų voratinkliais. Vienas iš chrestomatinių pavyzdžių – žmonėms nukeliavus į Mėnulį, netruko pasirodyti nuomonių, kad „Apollo“ misijos tebuvo Holivudo studijose sukurta klastotė. Ne išimtis ir Čuriumovo-Gerasimenkos kometa. Pasirodo, mūsų planetoje yra žinančių, jog tai – visai ne kometa. Ir net ne dangaus kūnas! Vienas labiausiai iš piršto laužtų pareiškimų publikuotas svetainėje UFO Sightings Daily. Pareiškimo autorius – toks Scottas Waringas. Pilietis internetinėje erdvėje paviešino, kad neva gavo anoniminį laišką nuo ESA (Europos kosmoso agentūros) dirbančio geros valios žmogaus. Jis tame laiške išdėstė, kad dar prieš 20 metų buvo užfiksuoti iš Čuriumovo-Gerasimenkos kometos protingų būtybių siunčiami signalai. Todėl 67P – visai ne kometa, o užmaskuotas erdvėlaivis. „Nė akimirkai nepatikėkite, kad kosminė agentūra ims ir išleis milijardus dolerių 12 metų keliausiančiam zondui tik todėl, kad šis atsiųstų nuotraukėlių iš labai arti, – neva rašoma mistiniame elektroniniame laiške. – 67P – visai ne kometa.“ Susidorojimo ir darbo netekimo prisibijantis, todėl anonimu likti panoręs ESA darbuotojas laiške neva tikina, kad kometa „tik tokia apsimeta – iš tikrųjų ji panorėjusi gali keisti savo skrydžio trajektoriją. Kieno ji kūrinys? Atsakyti, deja, negaliu. Galiu pasakyti tik tiek: kad ir kas būtų tas objektas, jis siunčia signalus, bylojančius, kad jame yra mechaninių dalių ir jis nėra gamtinės kilmės. Kad ir kas būtų šis objektas, jis neprašė būti atrastas ar ištyrinėtas.“ Kitoje sąmokslo teorijoje rimtu veidu gražbyliaujama apie „ateiviškas struktūras“, neva akivaizdžiai matomas zondo „Rosetta“ siųstose fotografijose. Pvz., ryškiai baltas „metalinis“ paviršiaus gulintis diskas, kuris įsitaisęs ant plataus ledo ir dulkių luisto arba pakibęs virš jo. Taip pat yra ir kometos kraštovaizdyje įžvelgusiųjų nežemiškos būtybės veidą.
ESA netyčia pastiprino panašias spekuliacijas, paskelbdama gražią žinią apie tai, jog zondas „Rosetta“ užfiksavo ypač žemo dažnio diapazone kometos skleidžiamą garsą, kurį vaizdingai pavadino „kometos daina“. Ir iš tiesų, daugelis pastebėjo, kad garso įrašą pagreitinus ne vieną tūkstantį kartų, „daina“, kaip neseniai rašėme, pasirodė stulbinamai panaši į Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydį“ („Flight of the Bumblebee“).
Beje, štai ir dar vienas argumentas, kad kometos skleidžiami garsai išties primena ne tik „Kamanės skrydžio“ melodiją, bet ir visą kūrinio struktūrą: Svetainėje „BPEarthWatch“ Carlas Blackmanas, prisistatantis „buvusiu kariuomenės elektronikos ir ginkluotės techniku“, samprotauja štai kaip: „Savaime suprantama, kad tai negali būti natūralus signalas. Ten yra protaujančių būtybių bazė.“
Kitas minėtos svetainės lankytojas „Rosetta“ įrašytus kometos garsus komentuoja taip: „Šis signalas – visai ne gamtinės kilmės. Tai, kad „Rosetta“ buvo išsiųsta kaip tik į šią kometą, negali būti sutapimas.“ „Čia – žmonijai siunčiamas signalas, – savo nuomonę dėsto trečias komentatorius. – Ar čia toks pasveikinimas? O gal tai – įspėjimas apie kokią nors grėsmę? Mums, Žemės gyventojams, reikia tai būtinai išsiaiškinti.“ Žinoma, nieko ta kometa nedainuoja. Ji skleidžia natūralų 40-50 milihercų dažnio signalą, kuris žmogaus ausiai girdimas ir panašus į klasikos kūrinį tampa pagreitinus keletą tūkstančių kartų. Šią „muziką“ „Rosetta“ pirmą kartą išgirdo ir įrašė tik šių metų rugpjūtį, kai atskrido prie kometos. Mokslininkai mano, kad garsą skleidžia nuo kometos garuojančios neutralios dalelės – jos kosmose dėl jonizacijos procesų įgauna elektrinį krūvį, todėl fiksuojamos zondo jutiklių. „Visos šios istorijos ir gandai apie Čuriumovo-Gerasimenkos kometą atspindi vis augantį tikėjimą, kad ateiviai iš kosmoso reguliariai lankosi mūsiškiame galaktikos rajone, ir tai daro nuo seno, – spekuliacijas komentuoja NSO ekspertu vadinamas Nigelas Watsonas, knygos „Haynes UFO Investigation Manual“ autorius. – Visa ta manija kiekvieną neįprastos formos uolą Marse suvokti kaip gyvūną ar nežemiško proto artefaktą liudija žmonijos poreikį tikėti, kad visatoje esame ne vieni. Kita vertus, šios spekuliacijos byloja, kad vadinamieji „ufologai“, mėginę išsiaiškinti Žemėje matytus NSO, iš esmės kapituliuoja. Tai byloja apie jų nuogąstavimus, jog jie nesugeba rasti tvirtų, nepaneigiamų įrodymų, jog NSO yra ateivių erdvėlaiviai.“ Kodėl kometos svarbios mokslui?Kometos tokio astronomų dėmesio susilaukia todėl, kad jos yra seniausi ir primityviausi, mažiausiai pakitę Saulės sistemos kūnai. Juose, viliamasi, turėtų būti likę ankstyviausi protoplanetinio disko medžiagos, iš kurios vėliau susiformavo Saulės sistema, pėdsakai. Saulės sistemos planetos per kelis milijardus metų patyrė daug cheminių pokyčių, tuo tarpu kometos išliko beveik nepasikeitusios – jos tokios pat sudėties buvo ir prieš 4,5 mlrd. metų, kai susiformavo Saulės sistema. Taip pat manoma, kad kometos į planetas galėjo atnešti tam tikrų cheminių elementų ar medžiagų (pvz., vandens), sudėtingų organinių molekulių, kurios galbūt davė pradžią gyvybės atsiradimui Žemėje. | ||||||||
| ||||||||
