Mokslo ir technologijų pasaulis

Naudodami tą patį masyvų akceleratorių, kuris įrodė nepagaunamojo Higso bozono egzistavimą, CERN fizikai atrado dvi naujas „sunkiasvores“ subatomines daleles.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) yra 27 kilometrų ilgio požeminis „hipodromas“, kuriame beveik šviesos greičiu gali laisvai įsibėgėti du dalelių spinduliai. Dalelės lekia aplink LHC priešingomis kryptimis, kol galiausiai susiduria. Tuo metu išsiskiria 100 tūkst. kartų didesnė nei Saulės centre esanti temperatūra. Tai transformuoja daleles į pirmykštę materijos formą, dar vadinamą „subatomine sriuba“.

Šioje, itin karštoje masėje, vos per vieną sekundę gali susidaryti dar neregėtos materijos formos. Tai įvyko ir šį trečiadienį, kai visi eksperimente naudoti didelio galingumo detektoriai pateikė neginčytinus įrodymus, jog egzistuoja dar viena subatominė medžiaga.

Naujosios dalelės, žinomos kaip barionai, yra šešis kartus masyvesnės už protonus. Jos sudarytos iš trijų glaudžiai susietų elementariųjų dalelių, vadinamų kvarkais. Manoma, kad būtent kvarkai yra vieni iš mažiausių materijos vienetų.

Barionai turi skirtingas sukimosi kryptis, kuriomis išsidėsto jų kvarkai. Šios išvados fizikams padeda suprasti, kokiais būdais vyksta šių elementų konfigūracijos. Tuo pačiu tai suteikia daugiau žinių apie jėgas, kurios išlaiko atskirus materijos blokus drauge, pasakoja CERN.

„Kasmet atrandame gal tris ar penkias tokias daleles, – teigia CERN mokslininkas iš Nyderlandų Nikhef instituto Patrick Koppenburg, – Tačiau čia mes suradome net dvi vienu ypu, kas yra gana įspūdinga“.

Jau anksčiau dalelių fizikos teorija numatė šių dviejų barionų egzistavimą, tačiau tai nebuvo patvirtinta empiriniais tyrimais.

„Dabar mes žinome, kas yra masė“ – sakė Koppenburg. Šie tyrimo rezultatai buvo pateikti žurnale „Physical Review Letters“.

***

Dalelių fizikos bendruomenė naujų subatominių medžiagų atradimus dažnai vertina skeptiškai. 2011 metais CERN bendradarbiaudami su Italijos OPERA atliko eksperimentą ir paskelbė radę už šviesą greitesnius neutrinus. Tačiau po tolimesnio tyrimo šis atradimas buvo atšauktas.

Net ir šiuo metu, fizikai vis dar diskutuoja, ar Higso bozonas iš tikrųjų buvo atrastas. Taigi ir šie „naujieji“ barionai greičiausiai sulauks aštrių kritikos strėlių, kol galiausiai taps savaime suprantama fizikos teorijos dalimi.