Mokslo ir technologijų pasaulis

Stebėti retą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą gyvūną, ko gero, tekę vienetams lietuvių, tačiau skaitytojai Indrai, galėtume sakyti, pasisekė – ji Lazdijų rajone užfiksavo tikrai retą plėšrūną, kurio tikslus populiacijos dydis nežinomas net mokslininkams.

Šis retas gyvūnas tai – lūšis, apie kurią „visuomenėje žinoma daug stereotipų, tačiau didelė dalis jų yra neteisingi” – aiškina biologas, lūšių veisimo ir auginimo specialistas Petras Adeikis.

Nustebo, kad žvėris nesibaidė

Skaitytoja Indra Blaškevičiūtė atsiuntė nuotraukų, kuriose matomas lūšies portretas, tiesa, labai blankokas.

„Lazdijų rajone netoli Veisiejų pastebėjome lūšį. Ji perbėgo kelią, o sustojus stebėjo mus iš krūmų ir net priėjo šiek tiek arčiau. Deja, kokybiškos nuotraukos nepavyko padaryti. Tačiau mus labai nustebino, kad šis retas ir toks atsargus plėšrūnas tiesiog pozavo mums. Kilo minčių, kad galbūt jis ligotas. Tiesiog įdomu būtų sužinoti, kodėl šis gyvūnas taip neįprastai elgėsi“, - rašė moteris.

Lūšių veisėjas, biologo išsilavinimą turintis P. Adeikis patvirtino, kad skaitytoja iš tiesų galėjo stebėti lūšį. Nors jų Lietuvoje yra nedaug, jos, skirtingai nei manoma visuomenėje, nėra labai baikščios ir žmogaus įprastose situacijose nesibaido.

„Tikslios lūšių apskaitos niekas nėra padaręs. Mes, kai vykdėme projektą (nes aš pats veisiu lūšis), nelaisvėje išveistų lūšių į laisvę paleidome berods 18 – jos buvo išveistos pas mane, Kauno zoologijos sode, „Žvėrinčiuje“ Telšiuose, „Mini zoo". Laisvėje jos migruoja ir iš Latvijos, kur jos net medžiojamos yra, per metus jų sumedžioja apie 200”, - pasakojo P. Adeikis.

Lietuvoje nuo 1975-ųjų lūšis medžioti yra uždrausta. Pašnekovo nuomone, lūšių mūsų šalyje galėtų gyventi apie 100, tačiau šis skaičius nėra tikslus.

„Pora metų nebuvo sniego, todėl sudėtinga suskaičiuoti ir lūšis, ir vilkus – jų pėdų nesimato. Jie skaičiuojami žiemą kvartaliniu būdu, reikia matyti jų pėdas, o kaip jas pamatysi, jei nėra sniego“, - kodėl lūšių Lietuvoje iki šiol niekas nesuskaičiuoja, aiškino biologas.

Lūšis žmonių nepuola

P. Adeikis juokavo, paklaustas, ar miške pamačius lūšį, reikėtų sunerimti, kad gali užpulti: „Netgi Raudonkepuraitę suvalgė vilkas, o ne lūšis. Yra stereotipai – galvojama, kad lūšys po medžius karstosi ir iš jų šokinėja. Nieko panašaus. Jinai ne voverė, svoris jos didelis, trauka ją smarkiai veikia. Tiesą pasakius, buvo atvejis, kai viename zoologijos sode gaudė lūšį, bet ne Kauno sode, lūšis iškrito iš medžio ir susilaužė koją. Pasakysiu kaip biologas: lūšis įlipa priekiu ir išlipa užpakaliu – kaip meška, nešokinėja“, - aiškino lūšių specialistas.

Kalbėdamas apie lūšių tariamą agresyvumą, pašnekovas teigė, kad čia vėlgi vyrauja klaidingos nuomonės: „Pacukas į kampą įspaustas irgi gali užšokti ant viršaus. Lietuvoje nėra gyvūnų, kurie nebijotų žmogaus. Pasaulyje iš žinduolių yra tik trys, kurie žmogų mato kaip potencialią auką – grizlis, Bengalijos tigras ir baltoji meška. Visi kiti – tiktai gina teritoriją. Lūšiai išvis nėra šansų pulti žmogaus“, - sakė P. Adeikis.

Palygino su vilku

Lūšis yra sėlinantis gyvūnas ir, kaip pasakoja lūšių specialistas P. Adeikis, nėra nieko nuostabaus, kad jas karts nuo karto stebi medžiotojai vos iš penkių metrų atstumo.

„Jeigu lygintume elnią su briedžiu, elnią labai sunku pamatyti, žmogų išgirdęs jis iš karto bėga, o briedis, žiūrėk, stovi kur palaukėje, važiuoji pro šalį, ir jis niekur nebėga. Taip palyginti galima ir lūšį su vilku: jeigu vilką sudėtinga pamatyti (jis vos išgirsta žmogaus veiklą, iš karto bėga iš to miško kuo tolyn), tai lūšis – spaudžiasi prie žemės. Jeigu lūšis nebaidoma, ji gali išeiti ant keliuko, atsisėsti ir sėdėti“, - toliau apie lūšies elgseną pasakojo P. Adeikis.

Jis priminė, kad prieš porą ar trejetą metų buvo toks atvejis, kad atėjo lūšis, visi ją nufotografavo, o po to atvažiavo brakonieriai ir subrakonieriavo, nes lūšis, jeigu užsiima teritoriją, joje ir lieka. Jeigu žinai, kad miškelyje gyvena lūšis, gali vos ne kas vakarą ateiti jos stebėti.

„Kadangi tai retesnis gyvūnas, ne taip dažnai susiduriame. Kita vertus, vilką dar sunkiau pamatyti, nors jų žymiai daugiau. Tai yra gyvūno etologija, gyvūno elgesys. Lūšis yra sėsli, sėlinanti, gali ateiti, atsisėsti ir žiūrėti, kas dedasi aplink“, - teigė pašnekovas ir pateikė dar vieną palyginimą. Jeigu vilkas prastai mato, bet gerai uodžia, tai lūšis - ir gerai mato, ir gerai girdi.