Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai perspėja: mūsų planetos magnetinis laukas, apsaugantis nuo pražūtingų kosminių spindulių, silpnėja. Ar į mūsų Žemę gali prasiskverbti mirtina spinduliuotė ir sunaikinti gyvybę planetoje?

Saulės vėjas ir audros

Žemę gaubia magnetinis apvalkalas, kuris yra tarsi skydas, apsaugantis nuo Saulės vėjo - jonizuotų dalelių srautų, lekiančių pusantro milijono kilometrų per valandą greičiu. Šis vėjas nuolatos „taršo“ planetos magnetinį lauką, išbandydamas ir jo, ir mūsų atsparumą. Jei „skydo“ staiga neliks, Žemės laukia mūsų kaimynų, Marso ir Veneros, likimas: jų vandenynai ir atmosfera buvo nupūsti į kosmosą.

Todėl tokį svarbų Žemės apvalkalą šiandien stebi kosminiai aparatai THEMIS. O iš jų gauti duomenys kelia nerimą. Žemės magnetosfera nyksta, teigia specialistai. Nedidelių „skylių“ atsirado jau 2008 m. viduryje, o tų pačių metų gruodį palydovai aptiko didžiulę properšą, kurios plotis buvo 4 kartus didesnis už mūsų planetos skersmenį, o ilgis - septynis kartus.

Astrofizikai, aiškindamiesi skylių susidarymo magnetosferoje mechanizmą, sudarė kompiuterinį modelį, kuris parodė: dvi vietos, pro kurias prasiskverbia Saulės vėjas, susidarė virš Šiaurės ir Pietų pusrutulių. Abi atsirado į saulę atsuktoje pusėje, per jas į vidų įsiveržė Saulės vėjas. Jis praskriejo per magnestosferą 1,6 mln. km/val. greičiu. Katastrofa būtų buvusi neišvengiama, bet žvaigždė anuomet mūsų pasigailėjo. Tada, 2008-ųjų gruodį, šviesulys „miegojo“. Tai buvo eilinio, 23-iojo, Saulės ciklo pabaiga, kai Saulėje buvo mažai dėmių ir protuberantų. Netrukus properšos užsitraukė. Bet jų ir vėl atsiranda.

„Mūsų planetos apsauga nuo žalingos kosminės spinduliuotės gerokai susilpnėjo ir toliau silpnėja, - konstatuoja NASA specialistas Deividas Saibekas (David Sibeck). - Į kosminę erdvę pradėjo tekėti deguonis, ir vis greičiau - per metus jo į kosmosą išteka apie 60 tūkst.tonų.“

Kodėl magnetinis laukas ėmė nykti, mokslininkai kol kas nesupranta. Pagal vieną versiją, priežastis gali būti nestabilumas Žemės branduolio išorinėje dalyje: jis pernelyg kaitina mantiją, o ši savo ruožtu „išjudina“ magnetosferą. Pagal kitą versiją - kaltas artėjantis magnetinių polių virsmas. Tačiau jis nevyksta dėsningai. Poliai gali apsiversti per milijoną metų 5-6 kartus, o kai kada - nesikeisti dešimtis milijonų metų. Dėl polių apsikeitimo magnetinis laukas ilgam sutriktų, o Žemė ir joje esanti gyvybė liktų neapsaugota nuo pražūtingos kosminės spinduliuotės.

Ruošiamasi ir blogiausiam scenarijui

Dėl visa ko mokslininkai nagrinėja blogiausią scenarijų: norint pasirengti ir techniškai, ir moraliai, jau dabar būtina žinoti silpnąsias vietas. Netikėtos Saulės audros, prasiveržusios pro pažeistą Žemės magnetosferą, padarinius galima lyginti su branduoliniu karu arba milžiniško asteroido kritimu.

Dėl neregėtos jėgos magnetinių audrų visoje planetoje sutriktų elektros energijos tiekimas, sustotų traukiniai, liftai, pramonės įmonės, nukristų palydovai, lėktuvai, nutrūktų aprūpinimas vandeniu ir šiluma, TV, radijo, telefono, GPS, interneto ryšys. Saulės audra stipriai jonizuoja atmosferą ir sunaikina ozono sluoksnį, atverdama kelią pavojingiems UV spinduliams. Dėl to staigiai padaugėtų susirgimų odos vėžiu ir genų mutacijų. Jei elektromagnetinius impulsus lydėtų galingas gravitacijos srautas, dėl to kiltų žemės drebėjimas ir vulkanų išsiveržimai.

Ištikus masinėms avarijoms atkurti sugriautą pasaulio infrastruktūrą prireiktų ne mažiau kaip 10 metų ir milžiniškų finansinių išteklių. Todėl reikia rimtai vertinti kosminius orus ir nenumoti ranka į specialistų perspėjimus.