Žmonės dažniausiai bijo liūtų, nes jie yra plėšrūnai. Tačiau kartais žmogus ir liūtas gali susidraugauti. 69 metų liūtų prižiūrėtojas Frikkie Von Solmsas Pietų Afrikoje jau vienuoliktus metus prižiūrėdamas ir augindamas liūtą, su juo tapo neišskiriami draugai.
Augindamas nelaisvėje gimusį liūtuką, vyras jį pavertė meiliu padaru. Mažas liūtukas buvo atskirtas nuo motinos dar tada, kai buvo jauniklis. Tai paaryta bijant liūto tėvo smurto protrūkių.
„Yra nuostabi patirtis auginti liūtą ir pačiam augti, mokytis kartu su juo, pereiti per visus etapus. Žmonės bijo liūtų, tačiau jie visi turi savo charakterius, asmenybes. Aš liūtu pasitikiu visiškai, jis niekada neužpuls žmogaus“, - sakė F. Von Solmsas.
Žmogus dažnai išeina pasivaikščioti su liūtu, tačiau visuomet nusiima batus, nes pastebėjo, kad batų čežėjimo garsas erzina liūtą. Liūtas kaip didelė katė apsikabina žmogų, glaustosi prie jo.
