Mokslo ir technologijų pasaulis

Vasario 3 dieną Ukrainoje 05 val. 56 min. Grinvičo laiku (07 val. 56 min. Lietuvos laiku) įvyko 4.6 stiprumo žemės drebėjimas. Šiuo reiškiniu domėjosi ir Lietuvos geologijos tarnyba. Ji skelbia, kad drebėjimo epicentras buvo už 163 km į šiaurės-vakarus nuo Charkovo, 51 km į pietvakarius nuo Sumų miesto ir 21 km į vakarus nuo Lebedyn miesto. Drebėjimo hipocentras buvo 10 km gylyje.

Tokio stiprumo žemės drebėjimai Ukrainoje, ypač šiaurės-rytinėje jos dalyje, yra gana retas reiškinys. Labai apytiksliai galima teigti, kad panašaus stiprumo žemės drebėjimai šiose teritorijose vyksta kartą per keletą dešimtmečių ar dar rečiau.

Arti epicentro esančiose vietovėse gyvenantys žmonės jo virpesius turėjo jausti. Taip pat galėjo atsirasti nežymūs pastatų pažeidimai: sienų tinko įtrūkiai, suskilinėję langų stiklai.

Vasario 3 d. Ukrainos seisminį įvykį užfiksavo Lietuvos seisminės stotys PABE, PBUR, o įvykio lokalizacijai buvo panaudoti duomenys iš kitų Baltijos regiono seisminių stočių: BSD (Danija), GKP ir SUW (Lenkija), MTSE ir VSU (Estija), SLIT (Latvija) ir RGN (Vokietija).

Galima prisiminti, kad 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado srityje (Rusija) įvyko du vidutinio stiprumo žemės drebėjimai, kurių magnitudės, pagal skirtingų seismologinių agentūrų ar specialių studijų vertinimus, buvo nuo 4,4 iki 5,2, o jų hipocentrų gyliai buvo ~16–20 km. Tada esant didesniems hipocentrų gyliams Kaliningrado drebėjimų sukelti virpesiai buvo juntami visame Baltijos regione. Tolimiausias taškas, kur žmonės jautė žemės virpesius, buvo net už 800 km nuo Kaliningrado drebėjimų epicentrų.

Vasario 3 dieną Ukrainoje įvykęs žemės drebėjimas dar kartą patvirtina faktą, kad ir labai mažo seisminio aktyvumo srityse gali vykti silpni ar net vidutinio (M~5.0) stiprumo žemės drebėjimai.