Mokslo ir technologijų pasaulis

Kartkartėmis nutinka, kad net ir pats punktualiausias žmogus pavėluos į darbą ar susitikimą – jam sutrukdys transporto grūstys ar kitos nuo jų nepriklausančios priežastys. Bet esama ir žmonių, kurie beveik visada vėluoja bent penkiomis minutėmis. Ir tai – jau ne aplinkybių, o asmenybės bėda. Aplinkinius erzinanti, labai nemandagi bėda. Arba, anot tyrimą atlikusių mokslininkų, asmens savybių šalutinis poveikis.

Taigi, kodėl kai kurie žmonės nuolat nesuspėja į autobusą, į vestuvių ceremoniją suspėja kaip tik tada, kai nuotaka pasako „Taip“ ir nepaliaujamai užknisa savo draugus tokiu elgesiu? Kodėl toks elgesys taip sunkiai pataisomas?

Lėtinio vėlavimo priežastis mokslininkai stengėsi identifikuoti jau ne vieną dešimtmetį. Ir galų gale aptiko keletą asmenybės bruožų, kurie vėlavimo požiūriu yra itin svarbūs.

Niujorko universiteto (JAV) Verslo mokyklos socialinės psichologijos specialistas Justinas Krugeris sakė: „Už vėlavimą gali būti įvairios bausmės, skatinimo panaikinimai, tačiau paradoksalu tai, kad vėluojame net tada, kai egzistuoja ir tos bausmės, ir kitos nemalonios pasekmės“.

Viena iš akivaizdžiausių ir įprasčiausių priežasčių, dėl kurių žmonės vėluoja – jie tiesiog nesugeba tiksliai įvertinti, kiek kokia veikla jiems užtruks. Tai vadinama klaidingu planavimu. Tyrimais nustatyta, kad žmonės tikrąją užduočių atlikimo trukmę savo planuose linkę sumažinti net 40 procentų.

Dar viena asmeninė savybė, kuri, tikėtina, yra glaudžiai susijusi su pirmąja – kad lėtiniai vėluotojai paprastai yra mėgėjai kelis darbus atlikinėti vienu metu. 2003 metais atlikus tyrimą San Diego universitete (JAV) nustatyta, kad iš 181 mokslininkų stebėto metro vairuotojo labiau į darbą vėluoti buvo linkę tie, kurie vienu metu atlikinėdavo kelis darbus (t. y., linkę į polichroniškumą).

Taip yra dėl to, kad vienu metu užsiimant keliais reikalais sunkiau išlaikyti metakogniciją (suvokimą ką veiki), - sakė mokslininkas Drake'as Baeris.

Jau minėtam tyrimui San Diego universitete vadovavęs Jeffas Conte dviem metais anksčiau nustatė, kad į vėlavimą labiau linkę ir tam tikri asmenybių tipai: griežti, į tikslą orientuoti (A tipo) asmenys dažniausiai būna punktualūs. Tuo tarpu B tipo žmonės, kurie yra labiau atsipalaidavę, vėluoja dažniau.

Tikėtina, kad A ir B tipo žmonės skirtingai suvokia laiko tėkmę. Trim paskutiniaisiais savo tyrimais J. Conte nustatė, kad A tipo žmonėms minutė trunka 58 sekundes, o B tipo žmonėms – 77 sekundes.

„Taigi, jei egzistuoja 18 sekundžių per minutę laiko tėkmės suvokimo spraga, bėgant laikui ji didėja“, - sakė mokslininkas. Deja, net ir šis žinojimas vėlavimo problemos neišsprendžia tarsi pirštais spragtelėjus. Vien JAV verslas per metus dėl vėlavimo kasmet netenka net 90 mlrd. JAV dolerių.

Bet mokslininkai pamažu pradeda vystyti strategijas, kurios gali pamažu pagerinti mūsų punktualumą.

Žmonėms, kurie nepaliaujamai linkę užduočių atlikimui numatyti mažiau laiko nei reikės iš tikrųjų, mokslininkai pataria užduotis suskaidyti į labai mažus, konkrečius žingsnelius – tai gali padėti padidinti planų tikslumą. 2012 metais atliktu tyrimu taip pat nustatyta, kad paprašius žmonių savo galvoje įsivaizduoti užduotį prieš jos imantis galima susidaryti realesnį trukmės vaizdą.

O taip pat vėluotojams reikia įsisąmoninti, kad jie negali būti dviejose vietose vienu metu bei pasistengti savo dienotvarkę planuotis tolimesniam laikui. Deja, kalbant apie asmenybės tipą nelabai ką galima paleisti. Tačiau aiškiai žinant, kokiam asmenybės tipui priklausote, galima sąmoningai kompensuoti savo tipo trūkumus.