Garsaus futurologo prognozės išsipildė. Ko tikėtis ateityje?
|
Garsus futurologas ir „Google" techninis direktorius Ray Kurzweilas per 20 metų savo knygose, tinklaraščiuose, interviu ir paskaitose nupasakojo mūsų ateitį metų tikslumu, o portalas „Slon.ru“ visas jo prognozes pamėgino išdėstyti chronologine tvarka. „Google“ techninis direktorius ir pats žinomiausias technologijų futurologas R. Kurzweilas šių metų pradžioje pateikė dar vieną savo prognozių porciją. Vienas iš pagrindinių šiuolaikinių pasiekimų dirbtinio intelekto srityje tyrinėtojų R. Kurzweilas publikuoja savo prognozes nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio. Daugelis šių prognozių tapo akademinės. Prieš penkerius metus jis pateikdavo prognozes ilgiems laikotarpiams (dešimtmečiams), o pastaruoju metu mokslininko prognozėms būdingas chronologinis tikslumas. Gali būti, kad tikslumui įtakos turėjo futurologo darbas didžiausioje internetinėje kompanijoje, kur jis atsidūrė daugybę novatoriškų projektų kuriančių žmonių gretose. R. Kurzweilas tarsi kviečia pažaisti intelektualų žaidimą ir surinkti dėlionę – ateities paveikslą iš jo senų ir naujų pranašysčių. Jeigu surinktume visas prognozes, paskelbtas per 20 metų knygose, tinklaraščiuose, interviu ir paskaitose, pastebėtume, kad ateitį nuo 2019 iki 2099 metų mokslininkas nupasakojo tiesiog metų tikslumu. Štai kokią dėlionę iš šių prognozių surinko „Slon.ru“. Asmeninių ir periferinių įrenginių laidai ir kabeliai nugrims į praeitį. Asmeninių kompiuterių skaičiavimo pajėgumas pasieks žmogaus smegenų lygį. Belaidė interneto prieiga aprėps 85 procentus Žemės paviršiaus. JAV ir Europoje masiškai bus priiminėjami įstatymai, reguliuojantys žmonių ir robotų santykius. Bus oficialiai reglamentuojama robotų veikla, jų teisės, pareigos ir įvairūs apribojimai. Kompiuterinio intelekto elementai taps privalomi automobiliuose. Žmonėms bus draudžiama sėsti prie mašinos vairo, jeigu joje nebus įrengta kompiuterinių pagalbininkų. Atsiras masinė įsodinamų įtaisų rinka. Mokslo pažanga leis pailginti mūsų gyvenimą laikotarpiu, ilgesniu už praėjusį. Asmeninis robotas, sugebantis visiškai autonomiškai atlikti sudėtingus veiksmus, taps tokiu pat įprastu daiktu, kaip šaldytuvas ar kavinukas. Saulės energija taps tokia pigi ir paplitusi, kad galės patenkinti viso pasaulio energijos poreikius. Kompiuteris galės būti sėkmingai testuojamas pagal Turingo testą (1950 m. Alano Turingo pasiūlytą testą, leidžiantį patikrinti mašinų gebėjimą demonstruoti intelektą. – Red.). Galima bus įrodyti, kad jis turi tokį protą kaip ir žmogus. Tai bus pasiekta žmogaus proto kompiuterinės imitacijos būdu. Suklestės nanotechnologijos pramonėje, o tai gerokai atpigins visų produktų gamybą. Trimačiai (3D) spausdintuvai žmogaus organams gaminti bus plačiai naudojami visų lygių ligoninėse. Bus pradėta naudoti nanorobotus medicinos tikslams. Jie galės tiekti žmogaus ląstelėms maitinimą ir šalinti jų atliekas. Jie taip pat atliks detalų žmogaus smegenų skenavimą, kuris leis suprasti jų darbo ypatumus. Patys save valdantys automobiliai užtvindys gatves. Pirmasis žmogaus pasimatymas su dirbtiniu intelektu. Patobulintas filmo „Ji“ (romantinės komedijos apie rašytojo ir operacinės sistemos meilę. – Red.) variantas: virtualiąją mylimąją galima aprūpinti „kūnu“, projektuojant vaizdą akies tinklainėje – pavyzdžiui, naudojant kontaktinius lęšius arba virtualios realybės akinius. Kosminė technika taps pakankamai išplėtota, kad galėtų užtikrinti nuolatinę Žemės apsaugą nuo susidūrimo su asteroidais. Biologiją traktuojant kaip programavimą žmonijai pirmą kartą pavyks perprogramuoti ląsteles ligoms gydyti, o 3D spausdintuvų panaudojimas leis auginti naujus audinius ir organus. Milžiniškas proveržis žmogaus smegenų paslapties supratimo srityje. Bus nustatyta šimtai įvairiausių subsričių, atliekančių specialias funkcijas. Kai kurie iš algoritmų, kurie koduoja šių sričių vystymąsi, bus iššifruoti ir įtraukti į kompiuterių neuronų tinklus. Atsiras robotizuotų žmonių, transhumanizmo technologijų produktų. Jie bus aprūpinti papildomu intelektu (pavyzdžiui, orientuotu į tam tikrą siaurą žinių sritį, kurią visą aprėpti žmogaus protas nepajėgus) ir įvairiausiais pagalbiniais elementais – įsodais nuo akių-kamerų iki papildomų rankų-protezų. Tiesiai į smegenis įstatytos nanomašinos laisvai įves ir išves signalus iš smegenų ląstelių. Tai leis pasiekti virtualią „visiško įsikrovimo“ tikrovę ir tam neprireiks jokių papildomų įrenginių. Paieškos sistemos taps ir įtaisų, įsodinamų į žmogaus organizmą, pagrindu. Paieška bus vykdoma ne tik kalba, bet ir mintimis, paieškos rezultatai bus pateikiami tų pačių akinių ir lęšių ekranuose. Ribinis interneto pralaidumas (greitis, kuriuo galima siųsti ir gauti duomenis. – Red.) taps 500 mln. kartų didesnis už šiandieninį. Pirmasis potencialus nemirtingumo užtikrinimas – panaudojant nanorobotų armiją, kuri papildys imuninę sistemą ir „valys“ ligas. Žmogaus kūnas galės įgauti bet kokią formą, kurią kurs daugybė nanorobotų. Vidaus organai bus keičiami kur kas geresnės kokybės kibernetiniais įtaisais. Nebiologinis intelektas taps milijardus kartų protingesnis už biologinį. Technologinio singuliarumo įsivyravimas. Žemė pavirs vienu milžinišku kompiuteriu (savo knygoje „Singuliarumas jau arti“ („The Singularity Is Near“) singuliarumu R. Kurzweilas vadina skaitmeninį nemirtingumą, kai smegenys ir žmogaus intelektas dėl nervinės inžinerijos pažangos skaitmeniniu būdu bus saugomi amžinai, net ir po fiziologinės mirties. – Red.). Technologinio singuliarumo procesas apims visą Visatą. | ||||||||
| ||||||||