Mokslo ir technologijų pasaulis

Kasmet tūkstančiai jaunų lietuvių išvyksta studijuoti į užsienį. Tai padaryti jiems padedančių organizacijų atstovai neslepia – moksleivių mokytojai jiems ir duris prieš nosis užtrenkia, ir grobuonimis ar vergvaldžiai išvadina, tačiau nepadėti tautiečiams jie negali.

Tarptautinėje parodoje „Studijos 2015“ moksleiviams kalbėjęs studijų užsienyje organizatorius „Fox“ įkūrėjęs Vadimas Sazonikas patikino, studijuoti į Daniją jis pats prieš pusmetį išvyko tik dėl socialinių garantijų. Studentai ten gali gauti tokias pašalpas, apie kurias ir po 12 valandų kasdien dirbdamas Lietuvoje gali tik pasvajoti.

Gyvena Lietuvoje, o gauna danišką pašalpą

„Danai tiesiog dievina praktiką. Mokslas ten – koncentruotas, paskaitos vyksta tik po keturias valandas kasdien, tad tikrai studijas gali suderinti su darbu. Jei studentas dirba vos 10-14 valandų per savaitę, jis ne tik gauna algą (Danijoje už darbo valandą mokama 13 eurų), bet ir stipendiją – 579 eurų. Be to, kai baigi studijas, jei per du metus būni išdirbęs tam tikrą valandų skaičių, metus laiko gali visai nedirbti, ir daugiau nesimokyti – tau mokama 1,5 tūkst. eurų pašalpa, nemokamai gali mokytis danų kalbos. Mano draugo brolis viską susitvarkė taip, kad šiuo metu sėdi Lietuvoje, gauna šią danišką pašalpą ir nemato vargo. Aišku, jis kasdien turi prisijungti prie tam tikro tinklalapio, tačiau slepia savo ip, tad jo niekaip negali prigauti“, – kaip sugeba gyventi lietuviai, pasakojo V. Sazonika.

Pats jis jau pusmetį mokosi Copenhagen Business School ir bene kas mėnesį keičia darbus.

„Norėjau išbandyti, kas yra tikras studentiškas gyvenimas – ir indus ploviau, ir vairuotoju dirbau. Aišku, rasti darbą nėra paprasta. Danijoje viskas vyksta taip pat kaip Lietuvoje. Neturėsi pažinčių, neturėsi darbo. Iš pradžių du mėnesius siunčiau savo gyvenimo aprašymą praktiškai visiems, po to atsipalaidavau, pradėjau su visais bendrauti, švęsti ir darbai patys mane susirado. Žinoma, yra tokie vikarai. Jie padeda studentams įsidarbinti, tačiau jie gali tau paskambinti ir 5 ryto, ir viduryje paskaitų, ir iš karto turi važiuoti į vietą. Jei tris kartus atsisakai, tave išmeta“, – pasakojo jis.

Pirmas pusmetis – darbui, antras – mokslui

Anot V. Sazonikos, mitas, kad pragyventi Danijoje brangu – jei turi darbą, tavęs nebegąsdina nei nuomos, nei maisto kainos. Tiesa, valgyti kavinėse jis sau neleidžia, beveik visuomet maistą gaminasi namuose. Kadangi gyvena studentų bendrabutyje, jam brangiau kainuoja transportas, sugaištama daugiau laiko norint nuvykti iš vieno tikslo į kitą, tačiau nuoma – labai pigi.

„Be to, Danijoje labai stiprios profsąjungos. Jei tavo darbdavys pradeda mėtyti pėdas, gali paskambinti profsąjungai, jie jam paskambina, kažką daniškai pašneka ir problema išspręsta. Jei nepavyksta susitarti draugiškai, jie darbdavį į teismą paduoda už tave, sumoka už advokatą“, – žavėjosi vaikinas.

„Aišku, dėl nuolatinės darbų kaitos nukentėjo mano mokslai. Nors iš pradžių buvome gąsdinami, kad mokytis reikia daug stipriai ir iš karto, paaiškėjo, kad niekas tavęs iš mokyklos nemes. Danai supranta, kad pirmas pusmetis yra skirtas adaptacijai, tad po pirmo pusmečio į tavo rezultatus net nežiūri, bet jei neišlaikysi metinio projekto, kuris organizuojamas birželį, bus blogai. Tad per pirmus pusę metų geriau susirasti darbą, būstą, stabilizuoti pajamas, o tada pradėti mokytis“, – aiškino jis.

Merginos – kaip vaikinai, vaikinai – kaip merginos

Gyvendamas Danijoje jis tikina supratęs, kad tai ne tik labai tolerantiški ir draugiški, bet ir labai keisti žmonės. Moksleivių paklaustas, kuo keisti, jis atsakė paprastai:

„Merginos kaip vaikinai, vaikinai kaip merginos. Nesu labai uždaras, bet per tą laiką, kol gyvenu Danijoje, taip su jokiu danu ir nesusidraugavau. Tačiau iš pažiūros jie atrodo labai draugiški. Pavyzdžiui, kartą važiavau motociklu, bet baigėsi kuras. Pamačiau daną, kuris kieme pjovė žolę, paklausus jo, kur yra artimiausia kolonėlė, jis tiesiog nuėjo į garažą ir padavė man talpą su benzinu. Jei gatvėje pagauni žmonių žvilgsnį, jie nenusuka akių, o nusišypso, jei žvilgsnį laikai ilgiau, užkalbina. Visi važinėja dviračiais, morkas kartais per paskaitas griaužia“, – šyptelėjo jis.

V. Sazonikos teigimu, gyvenimą Danijoje galima apibrėžti vienu žodžiu „cozy“ (liet. Jaukus, patogus, malonus).

Nepripažįsta, kad turi problemų

„Tiesiog jauti, kaip gera ten gyventi. Valstybė tavimi rūpinasi. Neįtikėtina, kaip sustyguotas gyvenimas taip, kad puikiai dera ir kapitalizmas, ir socializmas. Tu gali nedirbti ir gauti visas garantijas, tačiau gali šiandien pat įkurti verslą. Dėl to ir žmonės Danijoje kitokie. Visi gerai uždirba, nesirūpina nei politinėmis, nei ekonominėmis problemomis. Jų pasiklausius atrodo, kad jei vyksta kažkokie neramumai, tai nors ir Danijoje, bet ne pas juos. Žmonės tarsi gyvena kitoje realybėje, paralelioje visatoje“, – žavėjosi vaikinas.

Jis moksleiviams taip pat patarė pagalvoti ir apie studijas Olandijoje ar Anglijoje.

„Anglija yra unikali šalis. Ten – lanksti studijų sistema, gali įgyti pasaulinio lygio išsilavinimą. Be to, anglų kalba jiems gimtoji. Pavyzdžiui, Danijoje, jei moki danų kalbą, uždirbsi kone du kartus daugiau, o Anglijoje, mokėdamas anglų kalbą, iš karto gauti tokį atlyginimą, kaip ir kiti. Vidutinis atlyginimas yra 2 000 eurų. Tačiau reikia būti atsargiems, nes geri universitetai ten dažniausiai yra ne tie, kurie rengia gerus specialistus, o tie, kurie skiria daug pinigų reklamai“, – įspėjo jis.

Į Lietuvą grįžta tik dėl meilės

Kitos moksleiviams studijas užsienyje organizuojančios įmonės „Kalba.lt“ vadybininkas Vytautas Masiokas parodos metu taip pat skaitė pranešimą apie studijų Anglijoje, Olandijoje ir Danijoje aktualijas. Anot jo, tai populiariausios moksleivių kelionių iš Lietuvos kryptys.

Paklaustas, ar daug studentų po studijų užsienyje grįžta į Lietuvą, V. Masiokas patikino, kad jei išgirsta apie tokį atvejį, jaunuolio iš karto klausia, ar šis tik neįsimylėjo. Beveik visuomet šis faktas pasitvirtina.

„Aišku, būna ir tokių, kurie tiesiog pasiilgsta gimtų vietų, yra pasiryžę dirbti už 400-600 eurų atlyginimą per mėnesį. Nors nuskambės keistai, bet Lietuvoje tu vis tiek jautiesi šeimininku, net tas lietuviškas mentalitetas yra mielas, kad ir kokie geri žmonės būtų užsienyje, vis tiek tai yra nesava. Tad, jei studentas per studijų metus netampa britu, olandu ar danu – tiesiog matome tuos pokyčius lietuvių veiduose ir mąstyme – jie grįžta namo“, – pastebi jis.

Pedagogai neįleidžia į mokyklas

V. Masiokas stebisi, kad nors daugelis jaunuolių nori studijuoti, nežino, kam jiems to reikia.

„Vieni sako, kad dėl mamos, kiti – šiaip sau ar dėl popieriaus. Žinoma, daugelis studijuoja tam, kad gautų darbą pagal specialybę. Tačiau ne paslaptis, kad teisės bakalauro absolventas Jus gali ir aptarnauti prekybos centre ar Palangos kavinėje“, – kodėl verta pagalvoti apie studijas užsienyje, sakė V. Masiokas.

Jis pripažino neretai iš Lietuvos mokyklose dirbančių pedagogų išgirstantis, kad šie nenori, kad jie atvyktų, verčiau lai mokiniai lieka gimtinėje.

„Būna, kad kaltina mus dėl to, kad esą vežame jaunuolius į užsienį. Bet ar tikrai geriau, jei jie liks Lietuvoje ir kokioje kolegijoje studijuos verslo vadybą? Ar Lietuva išmokė rinkodaros visą vakarų Europą, ar vakarų Europa mums atsiuntė žinią, kaip reikia užsiimti verslu? Lietuvoje verslą ir inovacijas gali dėstyti ir dažniausiai dėsto tas žmogus, kuris net neturi nieko bendro su verslu. Užsienyje to nėra. Kiekvienas dirbantis dėstytojas yra ne tik savo srities teoretikas, bet ir praktikas“, – sakė jis.

Paprašytas palyginti mokymosi sąlygas Anglijoje, Danijoje ir Olandijoje jis išskyrė tokius faktus:

Studijos Anglijoje

„Anglai labai mėgsta daug laiko skirti praktikai. Pavyzdžiui, jei studijuoji verslą, galiu patikinti, kad vos kam pasikeitus pasaulyje, to bus ir mokoma. Pavyzdžiui, Amerikai pradėjus tiekti dujas, bus diskutuojama, kokią įtaką tai padarys Rusijai. Studentai jau iš karto turi padaryti kažkokią šios situacijos analizę. Tikrai nėra taip, kad reikia aklai kalti keliasdešimt skirtingų terminų, kuriuos išvardijęs paskaitose gausi 10, bet daugiau niekur gyvenime to nepanaudosi.

Anglijoje yra labai daug paslaugų, labai rūpinamasi neformaliais žmonėmis – skirtingų stilių ar pakraipų, todėl ten jauni žmonės, kurie neretai yra labai jautrūs, užguiti Lietuvoje, jaučiasi saugiai, lygūs su visais. Be to, universitete Anglijoje studijuojama trejus metus, ketvirti metai yra skirti praktikai. Dažniausiai už ją studentai gauna 16 tūkst. svarų (13 951 eurų) per metus, kai Lietuvoje dažniausiai tu dar turi maldauti, kad tave priimtų praktikuotis“, – pasakojo jis.

Nors studijų prašymus į Anglijos ir Škotijos universitetus reikėjo siųsti iki sausio 15-os dienos, V. Masiokas patikino, kad tai padaryti dar nėra per vėlu. Tiesiog gali tekti ilgiau palaukti atsakymo dėl to, ar studijų paskola bus suteikta.

Studijos Olandijoje

„Vykstant į Olandiją, svarbu žinoti, ko nori iš studijų. Pavyzdžiui, nesuprantu žmonių, kurie, norėdami studijuoti turizmą, išvyksta į Daniją, kuri yra bene brangiausia šalis Europoje, tad turistų ten – mažai. Savo ruožtu Olandijoje turistų, viešbučių, vykdomų ekskursijų yra labai daug. Olandijoje universitetai yra sujungti su viešbučiais, kavinėmis, barais bei daryklomis, tad studentai moksi tokia schema: 10 savaičių jie dirba, o 10 studijuoja. Per ketverius studijų metus jie išbando daugybės skirtingų profesijų darbus, tad pagal įgytą profesiją Olandijoje dirba 93 proc. jaunuolių.

Olandija labai populiari tarp lietuvių ir dėl mokslų kainų. Studijos per metus ten kainuoja 1963 eurų, bet jei tu dirbi ne mažiau kaip 14 valandų per savaitę iš valstybės gali išsiprašyti iki 750 eurų mėnesinę stipendiją-pašalpą. Dažniausiai studentai gauna 526 eurus per mėnesį. Taigi vien iš valstybinės pašalpos tu gali sumokėti už mokslus, gyvenamąją vietą ir tau dar lieka pinigų pramogoms, o kur dar atlyginimas“, – pabrėžė V. Masiokas.

Prašymus studijoms Olandijoje reikia siųsti iki gegužės 31-os dienos

Studijos Danijoje

„Danams visai nerūpi tavo valstybinių egzaminų rezultatai. Jiems svarbūs tavo pažymiai ir tai, kiek valandų per savaitę mokeisi vieno ar kito dalyko. Danai taip pat yra labai dideli praktikai, tad dažniausiai paskaitos per dieną yra vos 3, bet jos trunka po 2-2,5 valandos. Įdomu tai, kad tai, kas per paskaitą užduodama namų darbams, paskaitų metu yra ir padaroma. Pasiruošti kažką namuose jie neleidžia. Čia pat padarai, čia pat ir pristatai“, – sakė jis.

Studijų prašymai į Daniją priimami nuo vasario 1 iki kovo 15-os dienos.