Mokslo ir technologijų pasaulis

Atlikę specialius tyrimus, mokslininkai padarė išvadą, kad itin stiprus susidūrimas, įvykęs prieš kelis milijardus metų tarp Žemės ir į Merkurijų panašios planetos, galėjo lemti itin palankių mūsų planetos sąlygų atsiradimą suklestėti gyvybei.

Oksfordo universiteto mokslininkai, tyrę Žemės plutą bei mantiją sudarančius elementus nustatė, jog tokio susidūrimo egzistavimas prieš daugybę metų galėjo padėti padidinti planetos branduolio temperatūrą.

Tai lėmė išsilydžiusios geležies judėjimą į Žemės centrą, kur susiformavo magnetinis Žemės skydas, apsaugantis mūsų planetos paviršių nuo itin žalingos kosminės radiacijos.

Prielaidą, jog Žemė susidūrė būtent su į Merkurijų panašiu kosminiu objektu, mokslininkai grindžia samario bei neodimio – dviejų itin retų metalų – aptikimu Žemės plutoje bei mantijoje. Šių metalų mūsų planetoje santykinai yra žymiai daugiau nei meteorituose. Tai rodo, jog Žemę masiškai atakavo ne tik meteoritų, tačiau įvyko kontaktas ir su kitu kosminiu kūnu.

Mokslininkus intriguoja viena detalė, jog į Merkurijų panašus objektas, savo sudėtyje turėjęs itin daug sieros, susidūrimo metu tiesiog buvo įtrauktas į Žemės planetą.

Siera sukėlė specifines chemines reakcijos, kurios nustatė balansą tarp samario bei neodimio. Tuo pačiu siera padėjo sugeneruoti daug karščio Žemės branduolyje, kuris ir padėjo suformuoti Žemės magnetinį lauką.

Magnetinio lauko apsauga nuo kosminės spinduliuotės taip pat sudarė optimalias sąlygas egzistuoti skysto pavidalo vandeniui bei gyvybei Žemės paviršiuje.

Visą tyrimo ataskaitą galite rasti čia.