Mokslo ir technologijų pasaulis

Dar praėjusią savaitę informavome, kad režisierius Ridley Scottas filmą kuria pagal Andy Weiro sukurtą to paties pavadinimo romaną, ir netrukus turėtų pasirodyti pirmasis oficialus jo anonsas.

Pagrindinis filmo herojus Markas Watney (vaidmenį atlieka Mattas Damonas) per smėlio audrą netikėtai lieka atkirstas nuo orbiton pakilusių besigelbėjančių kolegų ir Raudonojoje planetoje lieka vienas pats. Nesunkių sužalojimų patyręs Markas išgyventi už 224 mln. km nuo namų esančioje negyvenamoje planetoje mėgina turėdamas ribotus išteklius.

Susisiekti su NASA ar evakuotis spėjusiais kolegomis jis neturi jokių galimybių. Net jei ryšį užmegzti pavyktų, botanikos specialistui Markui išteklių pakaks tik kelioms savaitėms – jų turės pakakti... 4-iems metams. Tik po tiek laiko iš Žemės atskristų pagalba ir jis būtų išgelbėtas. Jei NASA žinotų, kad Markas liko gyvas. O NASA nusprendžia, kad Markas žuvo.

Šiaip ar taip, Markas apsisprendžia nepasiduoti, todėl imasi augintis maistą ir mokslinės bazės grindis paverčia improvizuotu daržu. Pvz., iš bulvių daigų, kurias astronautai į Marsą atsigabeno Padėkos dienai, užsiauginti bulvių.

"Man nelieka jokios kitos išeities, tik mokslo žiniomis iš šūdo išspausti vašką", - be ceremonijų pareiškia filmo herojus.

Įkaltintasis Marse paskaičiavo, kad išgyvenimui ketverius metus jam reikės 2 137 500 kalorijų. Tada Markas apskaičiavo, kiek tam reikės bulvių ir, atitinkamai, kiek toms bulvėms reikės žemės. Kodėl bulvės? Nes jos – kaloringiausias derlius, atsižvelgiant į bulvių auginimui reikalingą žemės plotą.

Iš tikrųjų, anot NASA, Marsas yra kone ideali vieta šiltnamiais. Dienos ir nakties ciklas ten beveik identiškas žemiškajam, o planetos paviršių pasiekiančių saulės spindulių augalams irgi pakanka.

Be bulvių Markui reikės ir vandens – jam teko apskaičiuoti kiek reikės hidrazino (marsietiški degalai) ir anglies dvideginio, kad pasigamintų 600 litrus vandens.

"Marsaeigis "Cursiosty" neseniai atrado, kad Marso grunte yra gana daug delo – apie 35 litrus viename kubiniame metre, - teigia knygos autorius A. Weiras. – Viskas, ko reikia – jį išsikasti, ištirpdyti ir vartoti, o po to perdirbti ir vartoti iš naujo, tiek, kiek reikia.

Planuodamas 5 tūkst. km ilgio kelionę, kurią Markui teks įveikti Marse, A. Weiras išstudijavo NASA palydovų nuotraukas ir naudojosi "Google Mars" programa.

Anonse pasakojama ir apie kitus Marko laukiančius iššūkius: smėlio audra, sprogimas gyvenamosiose patalpose, skilęs skafandro šalmo antveidis, kurį tenka klijuotis... lipnia juosta.

"Čia – kosmosas. Jis nebendradarbiauja."

Beje, pats istorijos autorius A. Weiras prieš mėnesį viešai pareiškė nemanąs, kad Marse egzistuoja gyvybė. Taip pat jis skeptiškai vertino NASA planus nuskraidinti pirmuosius žmones į Marsą ir prognozavo, kad tai pavyks padaryti ne anksčiau kaip 2050-aisiais, nors NASA kalba apie 2030-uosius.

"Žinau, kad tokia mano prognozė prieštarauja daugelio lūkesčiams, tačiau tokiai misijai reikės nepaprastai pažangių technologijų ir nepaprastai daug lėšų – tai pasiutusiai didelis iššūkis", - sakė A. Weiras.

"Še tau, Nilai Armstrongai!" Skamba išdidžiai, bet panašu, kad N. Armstrongas tikrovėje aplenktas bus dar negreitai.

Filmo "The Martian" ("Marso gyventojas") premjera JAV kino teatruose numatoma lapkričio 25 d., Europoje – lapkričio 27 d.