Įspūdingas lietuviškų lazerių desantas: turime kuo didžiuotis
|
Lietuvos lazerių pramonė gyvuoja pusę amžiaus. Nuo pirmojo lietuvių sukonstruoto lazerio įžiebimo 1966-aisiais prabėgo jau beveik 50 metų ir šiandien Lietuvos lazerių pramonė vis labiau stebina pasaulį. Lietuvoje kuriamais produktais veržiamės į lazerių pramonės milžinų gretas. Pavyzdžiui, lietuvių daugiaspalviai ultraspartieji lazeriai yra pripažinti geriausiais pasaulyje. Kiti ypač galingi lazeriai perpjauna net iki 2-3 cm storio plieno lakštus. Trečios kartos suminio dažnio generacijos spektrometras yra paskutinis mados klyksmas šioje srityje. Lietuvių sukurti lazeriniai įrenginiai taip pat naudojami gaminant asmens dokumentus ir diegiant į juos apsaugas nuo klastočių. Šie produktai plačiai taikomi ne tik geriausiuose pasaulio universitetuose, tyrimų centruose, IBM, NASA organizacijose, jie jau skraido ir kosmose! Būtent dėl tokių išskirtinių pasiekimų, net 10 lazerių kompanijų atstovaus Lietuvai vienoje reikšmingiausių pasaulinio lazerių sektoriaus parodų „LASER World of PHOTONICS 2015“. Birželio 22-25 d. Miunchene vyksiančioje parodoje lietuviai pristatys ir lazerius, leisiančius tiesiog namų sąlygomis susikurti geriamąjį vandenį valantį minirobotą ar į moterišką rankinę telpantį nanolazerį bei kitus naujus savo atradimus ir paslaugas. „Lietuvoje sukuriami lazeriai naudojami labai specifinėse srityse šiuo metu neturi konkurencijos visame pasaulyje, o kai kurie užima 50 ar net 80 procentų rinkų – nuo medicinos iki karo pramonės. lietuvius pripažįsta ir vertina švedų, prancūzų, japonų bei amerikiečių mokslininkai. Būtent į mūsų specialistus jie dažnai kreipiasi ieškodami bendradarbiavimo galimybių ir partnerių, nes jiems priimtina lanksti ir atvira lietuvių kultūra bei gebėjimai kurti inovatyvius produktus“, – sako VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius. Lietuva į priekį veda pasaulinę lazerių industriją – mūsų mokslininkų produkcija eksportuojama į daugelį užsienio šalių. Siekiant išlikti lazerių rinkos lyderiais, skatinamas naujausių technologijų diegimas į vietines pramonės įmones bei mokslo institucijas. Vilniuje prieš daugiau nei savaitę atidarytas Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centras, žadantis reikšmingą indėlį į tolesnę šios itin svarbios Lietuvos ūkiui pramonės srities plėtrą. Pagal santykinius parametrus lazerininkai pridėtine sukurto produkto verte valstybės pramonės vidurkį lenkia beveik tris kartus. Dalyvaudami kitą savaitę Miunchene vyksiančioje parodoje, Lietuvos lazerininkai sieks atrasti dar daugiau potencialių partnerių ir užsitikrinti eksporto apimčių augimą. Lietuvos dalyvavimas parodoje „LASER World of PHOTONICS 2015“, kas dvejus metus pritraukiančiai daugiau nei 1100 kompanijų iš beveik 40 valstybių, šiais metais išsiskirs tuo, kad VšĮ „Versli Lietuva“ organizuos didžiausią iki šiol nacionalinį stendą, kurio plotas prilygsta 6 kambarių namui ir siekia 148 kv. m. Lietuviški produktai, nustebinsiantys pasaulį Miunchene: UAB „Optolita“
UAB „Teravil“
UAB „Femtika“
UAB „Ekspla“
UAB „Quantum Light Instruments“
UAB „LIDARIS“
UAB „Šviesos konversija“
UAB „ELAS“
UAB „Evana Technologies“
UAB „Integrated optics“
Plačiau apie Lietuvos lazerių industriją: Įspūdingi pastarųjų šešerių metų pasiekimai. Sektoriaus pardavimų apimtys padidėjo daugiau nei 2 kartus – nuo 29.4 mln. eur 2009-aisiais iki 70 mln. eur 2014-aisiais. Didžioji dalis produkcijos – beveik 90 proc. – eksportuojama. Prieš dešimtmetį veikė 10 lazerių sektoriaus įmonių, o 2015-aisiais jų jau buvo 25. Anksčiau buvo orientuojamasi į mokslinius lazerius, šiuo metu aktyviai įžengiama į industrinę rinką, kurioje parduota ketvirtadalis produkcijos. Lietuvos lazerininkų produktai skraido kosmose. Ypatingas yra Lietuvos lazerių sektoriaus atstovų bendradarbiavimas su Japonija. 1993 m. lazeriai buvo vienintelė produkcija, kurią Lietuva eksportavo į šią valstybę, o kiekvienais pastarojo penkmečio metais lazeriai sudarė apie ketvirtadalį mūsų eksporto į Japoniją. Paradoksali lazerininkų produkcijos eksporto situacija – džiaugiamasi santykinės eksporto dalies sumažėjimu, nors eksportuotos produkcijos apimtys kasmet auga. Paradoksas paaiškinamas paprastai: prieš 20 metų Lietuvoje nebuvo klientų, galinčių įpirkti lietuviškus lazerius, tad 100 proc. pagamintos produkcijos buvo eksportuojama. O dabar Lietuvoje juos jau turi galimybę įsigyti ir pramonės įmonės, ir mokslo institucijos. | ||||||
| ||||||