Mokslo ir technologijų pasaulis

Didžiausi pasaulio požeminių vandenų telkiniai – gėlo vandens šaltiniai šimtams milijonų žmonių – yra eikvojami nerimą keliančiais tempais. Būtent prie tokių išvadų priėjo NASA palydoviniai duomenys, pateikti itin detalioje vandenų rezervo Žemės paviršiuje fotografijoje.

21 iš 37 didžiausių pasaulio gėlo vandens požeminių telkinių – išsidėsčiusių nuo Indijos bei Kinijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų bei Prancūzijos – pasiekė savo kritinius taškus. Vadinasi, buvo sunaudoti itin dideli gėlo vandens mastai, palyginti su tuo, kiek jų iš naujo pasipildė atsargomis.

Netgi 13 iš 37 gėlo vandens klodų yra priskirti raudonajai zonai – jų gėlo vandens atsargos taip drastiškai sumažėjo, kad pasiekė kritinę stadiją. Liūdniausia prognozė ta, kad gėlo vandens rezervų mažėjimas yra ilgalaikė problema. Tikėtina, kad situacija artimiausioje ateityje dar labiau blogės, nes žmonijos priklausomybė nuo požeminio gėlo vandens sluoksnių tik auga.

Mokslininkai ilgą laiką įtarė, kad gėlo vandens atsargų apmokestinimas nėra tinkama išeitis apsisaugoti nuo grėsmingos problemos. Tačiau dabartinis NASA tyrimas akivaizdžiai parodė, kad apribojimai ir perspėjimai žemės ūkiui, augančiai populiacijai ir pramonės sektoriai yra tiesiog būtini.

Požeminio vandens sluoksniai tiekia apie 35 procentus vandens, kurį žmonija sunaudoja viso pasaulio mastu. Vandens paklausa yra dar didesnė sausringuoju laikotarpiu. Ypač padėtį apsunkina ir auganti populiacija.

Pastebima, kad ypač prasta požeminio vandens rezervų padėtis – Indijos regione, Pakistane ir Šiaurės Afrikoje, kur bet kokios alternatyvos yra itin stipriai apribotos, o vandens trūkumas gali greitai sukelti nestabilumą šalių viduje.