Mokslo ir technologijų pasaulis

Akys laikomos sielos veidrodžiu, nes būtent jose galima įžvelgti, kada pašnekovas jaučiasi patogiai, o kada kažką slepia. Nėra sunku pastebėti, kur krypsta žvilgsnis ir kaip pašnekovui pavyksta išlaikyti dėmesį. Bet vis tik, skirtingų kultūrų atstovai šiek tiek kitaip reaguoja į tam tikrus kūno kalbos bei žvilgsnio suokalbius.

Mokslininkai palygino dviejų skirtingų kultūrų atstovų – suomių bei japonų- akių kontaklo palaikymo sugebėjimus.

Paaiškėjo, kad vakariečiai dažniausiai stebi būtent burnos sritį, kad galėtų nuspręsti, koks pašnekovo nusiteikimas. Taip pat, žmogaus veidą prisimena būtent pagal lūpas ir akis. Tuo tarpu rytiečiai stengiasi per daug ilgai ir intensyviai nepalaikyti akių kontakto, jų žvilgsnis šokinėja nuo akių link kaktos ar veido centro. Palaikyti akių kontaktą vakarietiškoje kultūroje yra daug svarbiau nei rytietiškoje.

Taip pat, skirtingos kultūros kitaip matuoja ir emocijų stiprumą. Rytiečiai įskaito veide atsispindinčias emocijas daug atidžiau ir geriau nei vakariečiai. Jie labiau linkę atkreipti dėmesį į smulkmenas. Žinoma, rytiečiai nėra įpratę labai atvirai demonstruoti jausmų, jiems labiau priimtinas santūrumas, todėl jie geriau moka įžvelgti paslėptas, ne taip akivaizdžiai demonstruojamus jausmus.

Pastebėjimai buvo atlikti stebint 30 suaugusių Suomių ir 30 Japonų, daugiausiai moteriškosios lyties. Mokslininkai dalyviams ekrane rodė tašką ir žmogaus veidą, todėl jie turėjo rinktis į kurį objektą mieliau žiūrėti. Buvo matuojamas žvilgsnių, metamų į veidą dažnis ir intensyvumas. Taip pat, rodomų veidų akys buvo vis kitokiu kampu nukreiptos į dalyvius.

Daugumai geriausiai sekėsi žiūrėti į akis veidams, kurių žvilgsnis buvo nukreiptas tiesiai į juos. Nemaža dalis suomių klaidingai teigė, jog rodomų azijiečių žvilgsniai buvo palaikantys kontaktą. Tai rodo, kad vakarietiškoje kultūroje įprasta bendrauti akimis ir daroma išankstinė prielaida, jog pašnekovas taip pat stengsis atsakyti tuo pačiu. Rytų kultūroje intensyvus akių kontaktas yra vengtinas, todėl jiems prasčiau sekėsi atskirti, kada suomiai jį palaikė.

Tyrimas publikuotas žurnale PLoS ONE.

Viešojoje erdvėje skirtingų kultūrų atstovams yra neišvengiama susitikti, ypač dabartinėse multikultūriškose valstybėse. Todėl būtina prisiminti, jog egzistuoja subtilūs bendravimo manierų skirtumai, kuriuos galite suprasti klaidingai, nes tai neatitinka Jūsų lūkesčių. Žinant šiuos niuansus, galima lengviau suprasti kitą ir sėkmingai komunikuoti.