Mokslo ir technologijų pasaulis

„Integral“, „Fermi“ ir „Swift“ kosminės observatorijos panaudojo kosminio objektyvo didinamąją galią tam, kad ištirtų vidinius supermasyviosios juodosios bedugnės regionus, skelbia Europos kosmoso agentūros (EKA) mokslininkai.

Gama spinduliai yra labai radioaktyvūs ir išgaunami iš pačių tolimiausių Visatos objektų. Pavyzdžiui, gama spindulių pliūpsniai šviesos greičiu atkeliauja iš aplink Juodąsias bedugnes esančių zonų. Manoma, kad šie pliūpsniai atkeliauja tuomet, kai jas išmeta superšilta medžiaga, beprotiškai besisukanti tuomet, kai yra įtraukiama milžiniškos juodosios bedugnės.

Žmonijos sukurti teleskopai niekuomet nebus tokie galingi, kad atskleistų, kas dedasi šiuose vidiniuose regionuose, o mokslininkai vis siekia išsiaiškinti, kaip šie pliūpsniai iš tiesų atsiranda.

„Kadangi mes negalime aiškiai matyti, kas vyksta, iki galo nesuprantame šios elgsenos“, – sako Andrii'is Neronovas iš Ženevos universiteto Šveicarijoje, „Nature Physics“ išspausdinto tyrimo vadovas.

„Šiaip ar taip, mūsų naudotas metodas leido „išspręsti“ šį regioną ir gauti įžvalgų iš kosminės erdvės, tiesiogiai supančios supermasyvią juodąją bedugnę, žinomą kaip PKS 1830-211“, – teigė jis.

„Ši juodoji skylė nuo mūsų nutolusi per milijonus šviesmečių. Nei Europos kosmoso agentūros (ESA) „Integral“ teleskopas, nei NASA „Fermi“ gama spindulių teleskopas negali stebėti šio regiono be išorinės pagalbos, tačiau laimingas atsitiktinumas ištiesė pagalbos ranką – panaudojome gravitacinį mikrolęšiavimą“, – pridūrė mokslininkas.

Masyvūs kosminiai objektai, nuo pavienių žvaigždžių iki galaktikų klasterių, iškreipia į jas sklindančią šviesą dėl gravitacijos, tai veikia tarsi milžiniškas didinamasis stiklas.

Neronovas ir jo kolegos panaudojo žvaigždę, esančią tarp jų tikslo ir Žemės tam, kad „priartintų“ juodąją skylę ir pamatuotų gama spindulių pliūpsnio regioną. Šis metodas buvo pirmą kartą panaudotas su gama spinduliais.