Mokslo ir technologijų pasaulis

Beveik visos galaktikos savo branduoliuose turi supermasyvias juodąsias skyles, kurios sudaro maždaug 0,5 proc. visos galaktikos masės. Dabar mokslininkai atrado juodąją bedugnę CID-947, kuri sudaro dešimtadalį galaktikos masės. Toks atradimas nustebino mokslininkus, nes nesutampa su teorijomis apie galaktikų formavimąsi.

Panašu, kad mokslininkų aptikta supermasyvi juodoji skylė, kuriai dabar daugiau nei 11,7 mlrd. metų, augo žymiai greičiau nei jos galaktika. Praėjus maždaug 2 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo susiformavusi juodoji skylė yra viena didžiausių atrastų ir turi masę, lygią maždaug 7 mlrd. saulių.

Vyriausiasis tyrimo autorius Benny Trakhtenbrotas iš ETH Astronomijos instituto pranešė, kad „tai buvo itin didžiulė juodoji skylė įprastinio dydžio galaktikoje“, gerokai viršijanti numanomą. Pasak jo, pirmiausiai susiformavo juodoji skylė, o galaktika savo maksimumą pasiekė vėliau.

Tai, kad galaktikoje vis dar formavosi žvaigždės ir ji toliau augo, buvo neįprasta, nes tai ginčija teorijas, kad radiacija, paskleista besiplečiančių juodųjų skylių, sustabdo naujų žvaigždžių formavimąsi.

Gali būti, kad galaktika su masyvia juodąja skyle yra masyvesnių Visatoje randamų galaktikų pirmtakas, tačiau jos augimas vis nesutampa su egzistuojančiomis teorijomis apie galaktikų evoliuciją.

Pasak Space.com, šis atradimas gali palaikyti teoriją, kad ankstyvojoje Visatoje juodosios bedugnės augo itin sparčiai – tuomet, kai ji buvo tankesnė ir mažesnė.