Kosmoso kurortas: planeta gyvybės zonoje ir su dviem saulėmis
|
Astronomai giriasi dar vienu neįprastu radiniu: egzoplaneta Kepler-453b, skriejančia aplink dvi žvaigždes. Be to, jos orbita yra gyvybės zonoje (dar vadinamoje Goldiloko zona) – t.y. planeta skrieja tokiu atstumu nuo savųjų saulių, kad joje yra nei per karšta, nei per šalta išsilaikyti skystam vandeniui. Ateivių pačioje planetoje ieškoti neverta: tai yra dujų milžinė, 60 proc. didesnė už Neptūną. Iš kitos pusės, tyrimo autoriai neatmeta, kad tokia didžiulė planeta gali turėti mėnulių, kurie būtų pakankamai dideli, turėtų kietą paviršių ir... gal net kokias nors gyvybės formas. Tik pamanykite, kokius saulėlydžius ir užtemimus matytų tokio mėnulio gyventojai!
Anksčiau astronomai manė, kad aplink dvi žvaigždes skriejančios planetos Visatoje yra tikra retenybė, tačiau Kepler-453b yra jau dešimtoji tokia egzoplaneta, atrasta naudojant „Kepler“ kosminį teleskopą. „Kepler“ planetas aptinka fiksuodamas nežymius žvaigždžių ryškumo pokyčius, kurie įvyksta dėl planetų tranzito. Kadangi arčiau žvaigždės esanti planeta ją apskrieja dažniau, dauguma iki šiol aptiktų egzoplanetų turi mažas orbitas ir jose per karšta, kad galėtų išsilaikyti skystas vanduo. Kepler-453 sistema yra Lyros žvaigždyne, už maždaug 1,4 tūkst. šviesmečių nuo Žemės. Manoma, kad šiai sistemai yra 1–2 mlrd. metų, taigi ji yra gerokai jaunesnė už mūsiškę Saulės sistemą. Viena žvaigždė yra šiek tiek mažesnė ir blyškesnė nei mūsiškė Saulė, o kita – visai smulki: jos masė siekia tik 19 proc. Saulės masės. Pastaroji žvaigždė skleidžia vos 0,3 proc. visos sistemos šviesos. Žvaigždės viena kitą apsuka kas 27 Žemės dienas. Egzoplaneta Kepler-453b šias dvi žvaigždes apskrieja per 240 dienų. Vienas iš tyrimo autorių Stephenas Kane'as iš San Francisko valstijos universiteto pabrėžė, kad atrastos egzoplanetos orbita yra, švelniai sakant, neįprasta. Įprastai planetos aplink žvaigždes skrieja pastovia orbita, esančia vienoje plokštumoje, taigi stebint iš vieno taško įmanoma fiksuoti visus tranzitus pro žvaigždę, arba nei vieno (priklausomai nuo tos orbitos padėties). Tuo metu Kepler-453b orbita vingiuoja tarsi vilkelis, o stebint iš Žemės įmanoma užfiksuoti vos 8 proc. jos tranzitų pro didžiąją žvaigždę. „Nuostabu, kaip mums pasisekė pagauti ją tinkamu metu, – sakė S.Kane'as. – Tai yra puikus priminimas, kad visada naudinga atlikti pakartotinius patikrinimus.“ Sekantis Kepler-453b tranzitas, kurį bus galima užfiksuoti iš Žemės, įvyks 2066-aisiais. | ||||||
| ||||||
