Mokslo ir technologijų pasaulis

Ramusis vandenynas šiais metais šyla taip sparčiai, kad mokslininkai mano, jog 2015-ieji į istoriją gali įeiti kaip stipriausio orų fenomeno „El Ninjo“ metai, skelbia CNN.

Jeigu tikrovė atitiks mokslininkų skaičiavimus, šiais metais šis fenomenas turėtų pralenkti ir 1997 metų atvejį, visame pasaulyje kėlusį orų anomalijas – nuo purvo nuošliaužų Kalifornijoje iki gaisrų Australijoje.

Pasak naujausios Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos ataskaitos, šių metų „El Ninjo“ yra „reikšmingas ir stiprėjantis“.

„Egzistuoja didesnė kaip 90 proc. tikimybė, kad „El Ninjo“ Šiaurės pusrutulyje tęsis 2015–2016 metų žiemą ir 85 proc., kad fenomenas išliks gyvybingas net iki 2016 metų pavasario“, – rašoma JAV tyrimų centro pranešime.

Šiais metais stebimas efektas jau gavo Didžiosios Godzilos ir Bruce'o Lee pavardes – neabejojama, kad jis bus toks stiprus kaip legendinis japonų komiksų monstras arba Rytų kovos menais pagarsėjęs aktorius.

Kas yra „El Ninjo“?

Šiltesni vandenys įprastai tyvuliuoja tik vakarinėje vandenyno dalyje netoli Indonezijos ir Australijos, kur juos atveja iš rytų į vakarus pučiantys vėjai.

Tačiau vykstant „El Ninjo“, šie vėjai sulėtėja ir netgi gali pakeisti kryptį. Dėl to šilti vandenys pradeda kauptis rytinėje Ramiojo vandenyno pusėje netoli Pietų Amerikos krantų.

Šis fenomenas itin patraukė pasaulio dėmesį 1997 metais, kai sukėlė milžiniškus potvynius JAV ir sausrą Indonezijoje. „El Ninjo“ buvo kaltinamas dėl mirtinų virusų protrūkio Afrikoje ir kylančių kavos kainų visame pasaulyje.

Orų anomalija vyksta kas 2–7 metus ir gali pasireikšti labai skirtingu galingumu. Ramiojo vandenyno bangos gali įšilti net 4 laipsniais pagal Celsijų.

Tačiau įšilęs vandenynas tuo pat metu padidina ir atmosferos temperatūrą. Dėl to pasikeičia oro srautai visame pasaulyje.

Virš Ramiojo vandenyno pučiančios atmosferos sraujymės, dar vadinama „oro upėmis“, pagreitėja ir atpučia daugiau audrų į Šiaurės ir Pietų Amerikos pakrantes.

Tačiau tai, ko vienai pusei duodama per daug, turi būti atimama iš kitos. Todėl daugiau lietaus Amerikose reiškia mažiau kritulių įprastai drėgnesnėje Pietų Azijoje ir Australijoje, kurios tada kenčia sausras.

Gresia rimti iššūkiai

Stiprus „El Ninjo“ taip pat gali padidinti uraganų ir ciklonų skaičių pasaulyje. Tačiau Rytų pusrutulio gyventojams tai gera žinia. Dėl šios orų anomalijos daugiau audrų kyla Vakarų pusrutulyje, o rytinė JAV dalis ir Atlanto vandenynas jų patiria mažiau.

Tai rodo ir paūmėjęs taifūnų sezonas Azijoje. Ramiojo vandenyno pakrantes šiemet jau talžė penki supertaifūnai, nors įprastai per tokį laiką pasirodo vos vienas.

Tačiau fenomenas paveikia ne tik orus. Šiltėjantys vandenys nuo Pietų Amerikos krantų nuveja šaltą vandenyną mėgstančias žuvis, kurios yra viso žemyno žuvininkystės ramstis.

Būtent žvejai ir pastebėjo šį efektą daugiau nei prieš 60 metų ir davė jam vardą „El Ninjo“ („berniukas“).

Rekordinio „El Ninjo“ galimybė kelia nerimą prisiminus 1997 metus, kai dėl orų anomalijų žuvo daugiau kaip 23 tūkst. žmonių ir buvo padaryta 45 mlrd. dolerių žala.

Pietų Amerika kentė liūtis ir purvo nuošliaužas, Indonezija – sausras ir gaisrus. Dalis Kalifornijos grafysčių dėl milžiniškų potvynių ir purvo nuošliaužų buvo paskelbtos nelaimės zonomis.

Po „El Ninjo“ atšyla visas pasaulio klimatas – 1998-ieji tapo šilčiausiais metais istorijoje, o dabartinės termometrų stulpelių padalos visame pasaulyje žada panašų titulą ir 2015-iesiems.