Mokslo ir technologijų pasaulis

Kai britė Harriet Sheehan ėmė sunkiai sirgti, ji sudarė sąrašą, kuriame išvardino visus dalykus, kuriuos nori padaryti iki mirties. Paauglė sirgo cistine fibroze, genetine liga. Ji spėjo įgyvendinti savo svajones – susitiko su Harry Stylesu iš grupės „One Direction“ ir plaukiojo su delfinais. Paskutinis 15-metės troškimas išsipildė praėjus dviem mėnesiams po mirties vasarį: ji tapo organų donore.

H.Sheehan akys padovanotos 26 metų amžiaus vyrui. Tai jį išgelbėjo nuo neregio dalios, rašo „Daily Mail“.

Merginos tėvai, 40-ies Gregas ir 43-ejų Helen, sakė, jog labai didžiuojasi savo dukra, kuri pasiaukojo ir išgelbėjo vyro regėjimą.

„Harriet sirgo cistine fibroze, todėl negalėjo dovanoti svarbiausių organų, bet ji buvo pasiruošusi padėti kitiems, todėl nusprendė atiduoti savo akis, – sakė mama. – Tai nuostabu. Ji įvykdė paskutinį punktą iš savo sąrašo ir kitam žmogui padovanojo regėjimą.“

Tarp kitų merginos surašytų norų buvo „X Factor“ laidos žiūrėjimas gyvai bei apsilankymas Niujorke.

Mergina prieš mirtį taip pat susitiko su daugybe garsenybių. Tarp jų – Harry Stylesas iš „One Direction“ ir Gemma Collins iš serialo „The Only Way Is Essex“.

„Keli Harrietos draugai turėjo ar laukė transplantacijų, todėl ji pasisakė už organų donorystę, – pasakojo jos tėvas. – Labai sujaudino žinia apie tai, kad mūsų dukra išgelbėjo nepažįstamojo regėjimą.

Negaliu nė apsakyti, kaip didžiavausi dukra, kad ji tokia altruistiška.“

Ilgai gulėjo ligoninėje

H.Sheehan diagnozuota cistinė fibrozė tada, kai jai buvo vos 11 mėnesių. Jai prasidėjo kosulys, kuris dažnai sukeldavo vėmimą.

Ši liga yra genetinė, plaučiai dėl jos užsikemša lipniomis gleivėmis.

Ligoniai būna priversti kvėpuoti pro šiaudelį.

Merginos būklė nebuvo itin prasta – bet viskas pasikeitė 2013-ųjų rugsėjį. H.Sheehan prasidėjo kvėpavimo problemos, todėl ji skubiai nuvežta į ligoninę, kur ją netrukus prijungė prie gyvybės palaikymo aparato.

Mergina Bristolio vaikų ligoninėje praleido 5 ilgus mėnesius. Pusė to laiko praėjo intensyvios terapijos skyriuje.

„Harrieta tiek laiko praleido lovoje ir turėjo vartoti tiek nuodingų vaistų, kad labai susilpnėjo jos raumenys, – sakė jos mama. – Ji iš pradžių nė negalėjo atsisėsti lovoje.“

Abejojo dėl transplantacijos

Tačiau paauglė kovojo. Medikai 2014-ųjų pradžioje jai leido grįžti namo.

Šeima ėmė svarstyti apie plaučių transplantacijos galimybę ir pateikė prašymą, bet medikai įtarė, kad H.Sheehan sirgo grybeline infekcija, kuri išplistų tada, kai imtų veikti imuninės sistemos veiklą slopinantys vaistai, be kurių neįmanomas organų persodinimas.

Gydytojai nusprendė, kad operacija būtų per daug pavojinga.

Niukaslo Freeman ligoninė 2014-aisiais teigė, jog galėtų vėl apsvarstyti transplantacijos prašymą, jei H.Sheehan priaugtų daugiau svorio.

Meginai pavyko priaugti 12 kilogramų, bet netikėtai ji mirė dėl įtampos pneumatorakso.

Tai – oro sankaupa krūtinplėvės ertmėje, tarpe tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienų. Dėl jos subliūkšta plaučiai.

„Ji gyvendama susidūrė su siaubingais dalykais, tačiau visada šypsojosi ir nesiskundė, – sakė jos tėtis. – Ji tikriausiai jautėsi daug blogiau, nei kuris nors iš mūsų kada nors jausis, bet nepasidavė ir tik tapo tvirtesnė.

Ji kovojo, mes visi stengėmės, kad jos būklė pagerėtų tiek, kad būtų įmanoma atlikti transplantaciją.

Ji iki pat mirties siekė šio tikslo.

Mes su žmona savo dukrai sakydavome, jog norėtume iš jos atimti skausmą, bet ji atsakydavo, jog nenorėtų, kad taip darytume.“

Džiaugėsi matydama šypsenas

H.Sheehan 2014-ųjų pabaigoje sudarė sąrašą dalykų, kuriuos norėtų padaryti.

„Ji mirė taip staigiai ir netikėtai, manau, kad Harriet rašė sąrašą norėdama gyventi šia diena, nepaisant to, kas laukė ateityje, – sakė jos mama. – To ją išmokė sunki kova su cistine fibroze.“

Vienas didžiausių troškimų buvo susitikti su „One Direction“ grupe. Mergina tai padarė pernai metų gruodį.

„Iš Bristolio keliavome į Londoną, todėl maniau, kad Harriet bus pervargusi, tačiau ji tiesiog tryško energija,“- prisiminė motina.

Renginį organizavo labdaros organizacija „Rays of Sunshine“.

„Visos šeimos galėjo nusifotografuoti su vaikinais ir su jais pasikalbėti, – Harriet pasakojo savo tinklaraštyje. – Buvo nuostabu matyti šypsenas visų susirinkusiųjų veiduose – jie džiaugėsi puikia diena, kurią prisimins visą gyvenimą. Jie galėjo užmiršti kasdienius rūpesčius ir stresą.“

Ji mėgo rašyti ir per savo tinklaraštį susisiekdavo su ligoniais iš viso pasaulio, kurie irgi sirgo cistine fibroze.

Visada galvodavo apie kitus

Jos tėvai sulaukė gausybės žinučių iš savo dukros draugų.

„Nežinojome, kad ji prisilietė prie tokios daugybės žmonių gyvenimų, – sakė mama. – Žinutės buvo labai paguodžiančios. Kaip ir mes, draugai jos ilgisi ir nuolat apie ją galvoja.“

H.Sheehan šeima planavo ją nuvežti į vaikų slaugos namus Devone, kad ji galėtų atsikvėpti.

Tačiau ji mirė anksčiau, nei tai būtų įvykę. Slaugos namai šeimai vis vien pasiūlė atvežti dukros palaikus iki tol, kol įvyks laidotuvės.

„Jie turi kambarį, kuris yra tarsi amžinojo poilsio koplyčia, – sakė mama. – Šeimoms siūloma jį pripildyti mėgstamiausių vaiko žaislų ir groti jam labiausiai patikusią muziką.

Gaila, kad slaugos namuose negalėjome apsilankyti, kai Harriet buvo gyva. Žinau, kad jai ten būtų patikę.“

Šeima dukros atminimui įsteigė labdaros organizaciją, kuri daug laiko ligoninėje praleidžiantiems vaikams atgabens specialius siuntinius, kurie turėtų palengvinti jų dienas.

„Ji buvo labai užjaučianti ir visą laiką kalbėjo apie tuos, kuriems reikia pagalbos, – sakė jos mama. – Taip pat prisimename jos puikų humoro jausmą, išdaigas ir skardų juoką.

Nepaisant ligos, Harriet visada išliko ori, ryžtinga ir įkvepianti.

Manau, kad ji norėtų, jog tęstume jos darbus ir padėtume kitiems.“

Parengė Dorotėja Noreikaitė