Mokslo ir technologijų pasaulis

Ar mokslas gali išsaugoti objektyvumą, kai jo pinigų šaltinis yra suinteresuotas tam tikrais rezultatais? Kaip suderinti skirtingus mokslo ir verslo interesus? Panašu, jog šie klausimai nekyla įmonės „Coca-Cola“ atstovų galvose. Ši saldintų gėrimų kompanija skyrė 1,5 mln. JAV dolerių „dovaną“ ne pelno organizacijai „Global Energy Balance Network“ (GEBN), besirūpinančiai sveika gyvensena, ir užregistravo ją savo pagrindinės būstinės adresu, rašo „The New York Times“.

Įdomi šio bendradarbiavimo detalė yra ta, jog GEBN atliktuose ir publikuotuose tyrimuose suvartojamo maisto ribojimas pateikiamas kaip neefektyvi kovos su nutukimu priemonė. „Global Energy Balance Network“ siūlo kitokį kovos su nutukimo problema būdą – mažiau sukti galvą dėl suvartojamų kalorijų skaičiaus, o paprasčiausiai daugiau sportuoti. Tyrimo išvadose rašoma: „gausus kalorijų suvartojimas ir aktyvus sudeginimas, panašu, yra optimali strategija palaikyti kūno svorį ir pagerinti metabolizmo strategiją“.

Viską valgau ir lieknėju

Kaip teigiama „The New York Times“ tyrime, naują požiūrį į sveiką gyvenseną iliustruoja vienas iš šios kampanijos mokslininkų Stevenas N. Blairas. Video reportaže jis teigia: „Didžiausias dėmesys žiniasklaidoje ir moksle skiriamas „Ak, jie valgo per daug, valgo per daug, valgo per daug“ – kaltina greitą maistą, kaltina saldintus gėrimus ir t.t. Ir nėra beveik jokių įtikinamų įrodymų, kad tai yra didžiausia [nutukimo] priežastis.“

Tačiau dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė mano, jog tokios mintys yra neteisingos: „Besaikis vartojimas iš tikrųjų turi įtakos žmogaus sveikatai. Reikia ir sportuoti, ir sveikai maitintis. Vien fizine veikla mes galbūt palaikysime kalorijų balansą, bet maistinės medžiagos balanso su kola ar su kažkokiu riebaluose keptu traškučiu nepalaikysime.“

Pasak specialistės, pačiame produkte turi būti visų reikiamų medžiagų kiekis – ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių. „Valgyk keturias plyteles šokolado ir galbūt gausi tiek pat kalorijų, kiek iš įvairių daržovių, vaisių, mėsos, žuvies, pieno produktų ir pan. Ir ką tada, bandysite tas kalorijas išnaudoti sporto salėje, ar tai yra įmanoma padaryti? To padaryti yra neįmanoma“, – teigė dietologė J. Dobrovolskienė.

„Žmonės, kurie tik sportuoja ir nepakeičia savo mitybos įpročių, labai dažnai nepasiekia norimų figūros pokyčių. Vien sportas, deja, nepadeda, reikia koreguoti ir savo mitybą“, – mano klinikos „Dietos sistema“ dietologė Žana Antonova.

„Straipsnyje buvo teigiama, kad „Coca-Cola“ remia mokslinius tyrimus, kad įtikintų žmones, jog dietos nesvarbios – tik mankšta. Tiesą sakant, tai visiška mūsų požiūrio į verslą ir sveiką gyvenseną priešingybė ir nieko negalėtų būti toliau nuo tiesos“, – teigiama oficialiame „Coca-Colos“ atsakyme į „The New York Times“ straipsnį.

Kaip savo požiūrio įrodymo pavyzdį kompanija pateikia tai, jog mažina savo pakuotes, kad visi galėtų mėgautis gėrimu: „Žmonės yra protingi ir jie perka produktus, kurie tinka jų gyvenimui – ar tai būtų vanduo, sultys, dietiniai ar gėrimai su įprastu kalorijų kiekiu – o mes klausomės ir reaguojame.“

Mokslo ir verslo interesai – nesuderinami?

Kompanijos „Coca-Cola“ atstovai teigia, jog naudos sau iš šios kampanijos nesiekia. Paklausti, kodėl remia būtent šį sveikos gyvensenos projektą, teigia, jog tai daro tik dėl savo klientų gerovės: „Kompanija „Coca-Cola“ daugybę metų remia įrodymais pagrįstus mokslinius tyrimus, susijusius su mūsų gaiviaisiais gėrimais, jų gamyboje naudojamais ingredientais bei įvairiais svarbiais klausimais, tokiais kaip energijos balansas, kad galėtume informuoti verslo partnerius ir mūsų pirkėjus“, – teigia įmonės atstovai.

Anot fiziko, tinklaraščio trismegistos.lt autoriaus Sergejaus Orlovo, šis atvejis su „Coca-Cola“ yra panašus į 50-aisiais metais vykusią tabako kompaniją, kurios tikslas buvo nuplauti “vėžio” dėmę nuo tabako industrijos. Savo tinklaraštyje jis teigia, kad tabako gamintojai samdė įžymius mokslininkus, užsakinėjo tyrimus, kurie turėjo įrodyti, jog rūkymas yra sveika, o vėžį sukelia oro tarša, asbestas ir net paukščiai.

„Filantropiškai mokslą finansuojantis verslas nieko nestebina: Billas Gatesas, korporacija „Intel“, „Apple“ ir „Google“ – visos šios kompanijos, kovoja su skurdu, finansuoja naujų vaistų tyrimus. Tačiau tai yra mokslinės veiklos, nesusijusios su jų verslu, finansavimas“, – pasakoja S. Orlovas.

Pasak fiziko, vos tik paliečiama mokslinė tema, kurioje kompanija turi savų interesų, mokslinių tyrimų rezultatai yra įslaptinami, o mokslininkai pasižada tų duomenų neviešinti: „Iš praeities ir dabarties pavyzdžių matau, kad šioms slaptumo ir konfidencialumo taisyklėms kompanijos nusižengia tik tuomet, kuomet mokslinių tyrimų viešinimas yra joms finansiškai naudingas. Pavyzdžiui, kai reikia paveikti viešąją nuomonę, sukelti vartotojams abejonių, tai yra savotiška kovos arba pasitraukimo iš rinkos strategija. Manau, verslo ir mokslo nederėtų maišyti, kaip nereiktų maišyti ideologijos ir mokslo, ar tikėjimo ir mokslo“, – mano S. Orlovas.

Jo nuomone, sunku suprasti, ar šioje situacijoje rėmėjai nedaro įtakos tyrimų rezultatams: „Moksle rezultatai turi būti nepriklausomai atkartojami, t.y. išvados neturi būti priklausomos nuo to, kas rašo ir kas finansuoja. Nuo to neturi priklausyti ir tyrimo rezultatai. Su „GEBN“ tyrimu visų pirma kyla klausimas, ar jų rezultatai yra atkartojami, ar jie koreliuoja su jau žinomais kitais tyrimais? Galų gale, jei mes 10 000 kartų matavome planetos formą ir nustatėme, kad ji apvali, kodėl mes turėtume tikėti rezultatu, kuris staiga teigtų, jog ji yra plokščia?“.

Šio bendradarbiavimo skaidrumu abejoja ir dietologė J. Dobrovolskienė: „Manau, kad nusikaltimo nėra, jeigu kažkoks garsus prekės ženklas sugeba organizuoti rimtus mokslinius tiriamuosius darbus. Tačiau šiuo atveju, paskelbta informacija, kad galima valgyti bet kokį maistą ir sunaudoti tai sportuojant, yra klaidinanti. Šios kampanijos teiginys yra klaidinantis ir žalingas.“

Pokyčiai – dėl mažėjančio pelno

Kaip rašoma „The New York Times“ straipsnyje, viena iš galimų priežasčių, kodėl „Coca-Cola“ ėmėsi tokios iniciatyvos remti sveikos gyvensenos programą, yra mažėjantys parduodamų prekių kiekiai. Publikacijoje rašoma, kad kola pašalinama iš mokyklų ir stabdomas jos pardavimas vaikams, o per paskutiniuosius du dešimtmečius vidutinis amerikiečio suvartojamų saldintų gėrimų kiekis sumažėjo net 25 procentais.

Šiai minčiai pritaria fizikas, tinklaraštininkas S. Orlovas: „Kompanijos pardavimai smunka, pasaulio gydytojai skelbia aliarmą dėl nutukimo epidemijos ir JAV kompanija bando su tuo kovoti lobistiniais metodais. Manau, kad tai yra veikiau taktinis žingsnis: darau prielaidą, kad nepaslanki milžiniška korporacija nespėja persiorientuoti ir prisitaikyti prie sparčiai kintančio žmonių skonio.“

Fiziko manymu, tokiomis priemonėmis kompanija bando užsakytais tyrimais paveikti potencialią žalą: „Matote, valstybinės institucijos yra lyg vėtrungės: kol pučia skirtingi moksliniai vėjai, tol nebando griežtai reguliuoti gėrimų su cukrumi pardavimų vaikų darželiuose, mokyklose ir kitur. Be abejo, toks delsimas kainuos žmonėms dalį sveikatos bei apkraus sveikatos apsaugos sistemą, tačiau saldžių gėrimų pardavėjas turės laiko persiorientuoti ir sumažinti savo nuostolius.“