Matėte krentančią žvaigždę? Gali būti, kad tai astronautų išmatos...
|
Visa tai, ko negalima pakartotinai panaudoti, išmetame. Tą patį daro ir Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantys astronautai. Kartu su įvairiomis šiukšlėmis jie atsikrato ir savo išmatų. Visas šis krovinys pasiunčiamas atgal į Žemę ir sudega atmosferoje, o mums atrodo, kad matome krentančią žvaigždę. JAV kosmoso agentūra NASA paskelbė faktų rinkinį apie tai, ką astronautas Scottas Kelly nuveiks rekordiškai ilgos, 342 dienų trukmės, TKS misijos metu. Per šį laiką S.Kelly pamatys beveik 11 tūkst. saulėtekių ir saulėlydžių (palyginimui, mes – tik 684-is), sportuos daugiau nei 700 valandų ir išgers 730 litrų perdirbto (filtruoto) šlapimo bei prakaito. Taip pat jis atliks daugiau nei 380 eksperimentų kosmose, o jo kūnas patirs tokią radiaciją, kokią mes gautume 5250 kartų nuskridę iš Los Andželo į Niujorką. Kitas įdomus faktas skamba taip: „Astronautas S.Kelly „pagamins“ apie 82 kg išmatų, kurios sudegs atmosferoje ir atrodys lyg krentančios žvaigždės.“ NASA priduria, kad jūsų išmatos krentančiomis žvaigždėmis nevirsta. Saugumo sumetimais, jokios šiukšlės, įskaitant ir išmatas, nėra tiesiogiai šalinamos iš kosminės stoties – kiekvieno vizito TKS tualete „rezultatas“ supakuojamas į specialų maišelį ir saugomas tol, kol ateina metas „išmesti šiukšles“. Visus nereikalingus dalykus, įskaitant tualeto turinį, astronautai sukrauna į krovininę kapsulę. Baigus šią procedūrą kapsulė atsiskiria nuo TKS ir pasileidžia atgal į Žemę, o pasiekęs atmosferą jos krovinys sudega. Kasmet „Progress“ krovinių kapsulė TKS aplanko apie tris-keturis kartus. S.Kelly metų trukmės misijos tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką žmogaus organizmui turi ilgalaikis buvimas kosmose. Tai ypač svarbu ruošiantis ilgoms kosminėms misijoms, tokioms kaip žmonių skrydžiai į Marsą. Amerikietis astronautas dar kovo pabaigoje pasiekė TKS. Jeigu viskas bus gerai, 51 metų astronautas į Žemę neturėtų sugrįžti iki 2016 metų kovo. Iki tol jam jau bus pavykę pagerinti ilgiausiai kosmose išbuvusio amerikiečio rekordą. Kol S.Kelly skrieja aplink Žemę, NASA mokslininkai stebi jo emocinę ir fizinę būklę – matuoja pulsą, tiria miego ciklus, imunitetą, judesius, medžiagų apykaitą ir net žarnyno bakterijų būklę. Tačiau mokslininkai jau žino – buvimas kosmose smarkiai paveikia žmogų. Pasikeitęs slėgis kaukolėje pablogina regėjimą. Nesvarumo būsena sujaukia pusiausvyros pojūtį. Skysčiai kaupiasi vietose, kur jų neturėtų būti. Raumenys atrofuojasi, o kaulai tampa trapūs. Astronautų organai pakyla aukščiau, o jų stuburas pasitempia. Antai spėjama, kad S.Kelly į Žemę grįš paaugęs 5 cm. Ne mažiau svarbus tyrimo elementas – Žemėje likęs S.Kelly brolis dvynys Markas. Jis per šiuos metus tiriamas tais pačiais testais kaip ir Scottas, o tyrimų duomenys lyginami. | ||||||
| ||||||