Mokslo ir technologijų pasaulis

Vienas gėrimas dažnai veda prie kito, ir taip – iki tol, kol baigiasi vakarėlis... Priešingai nei daugelis mano, taip nutinka ne dėl valios trūkumo, o dėl mūsų smegenyse esančių neuronų. Teksaso Sveikatos centro mokslų koledžo mokslininkai sako atradę neuronus, kurie siejami su alkoholizmu.

Mokslininkai sako, kad alkoholis keičia tam tikrų neuronų fizinę struktūrą, sukeldamas jautrumą alkoholiui ir priversdamas jo norėti daugiau.

Naudodami gyvūnų modelį mokslininkai galėjo atskirti dviejų tipų dopamino receptorius neuronuose, vadinamus D1 ir D2. Abu neuronų tipai vaidina svarbų vaidmenį žmogaus elgsenoje ir motyvacijoje. D1 galima pavadinti veikimo, o D2 – sustojimo receptoriais.

Ilgą laiką buvo žinoma, kad dopaminas yra susijęs su priklausomybe, o naujasis tyrimas leido mokslininkams pamatyti, kad po nuolatinio alkoholio vartojimo D1 neuronai tapo „susijaudinę“ ir smegenis skatino išlaikyti tokį patį sujaudinimo lygį.

„Jeigu geriate alkoholį, jūsų smegenys pasikeis tokiu būdu, kad norėsite gerti dar“, – sakė vyriausiasis tyrimo autorius Junas Wangas. Neuronai susidaro tarsi medžiai su daugybe „šakų“, o iš tų šakų kyla atšakos, kuriomis neuronai susiję vienas su kitu – dendritai.

„Mes nustatėme, kad po alkoholio vartojimo atsirado daugiau neuronų atšakų ir daugiau dendritų“, – sakė Junas Wangas. Tai reiškia, kad alkoholio vartojimas dideliais kiekiais padidina smegenų toleranciją jam.

Labai įdomu tai, kaip alkoholis pakeičia neuroninių ataugų formą nuo ilgų ir plonų iki „grybo“ formos. Pastarosios ląstelės kaupia ilgalaikę atmintį. Tai reiškia, kad alkoholio vartojimas gali sustiprinti kontekstinę atmintį.

„Alkoholis nepadarys taip, kad ką nors atsimintumėte geriau nei kiti žmonės, bet šie atsiminimai bus specifiškai susiję su gėrimu, – kalbėjo mokslininkas. – Pavyzdžiui, jei kas nors geria alkoholį bare, žmogus gali prisiminti specifinę baro vietą geriau nei kas nors kitas.“ O smegenys gerai prisimins suvartotą alkoholio kiekį ir norės jo daugiau.

Turėdami pasirinkimą alkoholį vartojantys gyvūnai, kurie užaugino grybo formos dendritus D1 neuronuose, rodė polinkį didesniems alkoholio kiekiams.

Gavę šią informaciją mokslininkai įlašino alkoholio agonistą – vaistą, kuris susijungia su alkoholiu neuronų receptoriuose, kad sumažintų jaudrumą ir potraukį alkoholiui. Vietoje to, kad injekcija būtų padaryta į visą kūną, mokslininkai ją atliko tiesiai į gyvūno smegenis, kad kuo tiksliau pasiektų D1 neuronus. Mokslininkai tuomet pastebėjo, kad tokiu atveju gyvūnų alkoholio suvartojimas sumažėjo.

Nors tai neskamba kaip magiškas vaistas nuo alkoholizmo, Wangas yra tikras, kad jo komandos tyrimas ateityje padės rasti gydymą.