Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai iš Danijos ir Kanados ieškodami būdo maliarija apsikrėtusioms nėščioms moterims gydyti netikėtai aptiko vaistą nuo vėžio. Atliktas tyrimas parodė, kad maliarijos baltymai gali naikinti vėžines ląsteles.

Mokslininkai suteikia vilčių dėl galimo šios ligos gydymo ir teigia tikintys, kad per artimiausius ketverius metus bus pradėti bandymai su žmonėmis, rašo „The Daily Mail“.

Maliarijos ekspertas profesorius Ali Salanti iš Kopenhagos universiteto paaiškino, kad angliavandeniai, pasitelkę kuriuos maliarijos sukėlėjai prisitvirtina prie nėščios moters placentos, identiški angliavandeniams, aptinkamiems vėžinėse ląstelėse.

Laboratorinėmis sąlygomis mokslininkų komanda sukūrė baltymą, kurį maliariją sukeliantis parazitas naudoja prisitvirtinimui prie placentos, ir prie jo pridėjo toksiną. Ši kombinacija iš maliarijos baltymo ir toksino aptinka vėžlines ląsteles, o vėliau yra absorbuojama žūstančių ląstelių. Tada išskiriamas toksinas, kuris inicijuoja procesą, nužudantį vėžines ląsteles.

Bendradarbiaudamas su vėžio specialistu Madsu Dauggardu iš Kolumbijos universiteto profesorius A. Salanti stebi šį procesą atlikdamas bandymus su pelėmis.

„Ištisus dešimtmečius mokslininkai ieškojo panašumų tarp placentos ir naviko augimo. Placenta – tai organas, per kelis mėnesius išaugantis nuo kelių ląstelių iki 0,9 kilogramo sveriančio organo. Placenta aprūpina gana nepažįstamoje aplinkoje esantį embrioną deguonimi ir maistingosiomis medžiagomis. Iš esmės navikai auga taip pat. Jie auga agresyviai palyginti nepažįstamoje aplinkoje“, - naviką su placenta lygino mokslininkas.

Profesorius A. Salanti kartu su komanda šiuo metu atlieka maliarijos vakcinos bandymus su žmonėmis. Atliekant būtent šiuos naujojo vaisto bandymus mokslininkas suprato, kad placentoje esančių angliavandenių yra ir navikuose.

Profesorius nedelsdamas susisiekė su buvusiu savo studentu, dirbančiu vėžio tyrimų srityje. Dirbdamos kartu dvi mokslininkų komandos apibendrino rezultatus, kurie turėtų tapti kovai su vėžiu skirtų vaistų pagrindu.

„Ištyrėme angliavandenio funkciją. Jis padeda užtikrinti greitą placentos augimą. Mūsų atlikti eksperimentai parodė, kad tie patys procesai vyksta ir navikuose. Apjungę maliariją sukeliantį parazitą su vėžinėmis ląstelėmis pamatėme, kad parazitas reaguoja į vėžines ląsteles lyg jos būtų placenta ir prie jų jungėsi“, - patikino jis.

Dvi mokslininkų komandos ištyrė tūkstančius mėginių, pradedant smegenų augliais ir baigiant leukemijos atvejais, kol jie pagaliau pavyko sudaryti bendrą paveikslą. Mokslininkai nustatė, kad maliariją sukeliantis baltymas gali sunaikinti per 90 proc. žmogaus organizme aptinkamų navikų.

Ne Hodžkino limfoma sergančių ir gydomų pelių organizmuose esantys navikai buvo keturgubai mažesni nei pelių iš kontrolinės grupės organizmuose esantys navikai. Dviejų iš šešių prostatos vėžiu sirgusių ir gydytų pelių organizmuose buvę navikai skyrus vos vieną vaisto dozę po mėnesio visiškai išnyko.

Penkios iš šešių kaulų vėžiu sirgusių ir gydytų pelių liko gyvos po beveik aštuonių savaičių, nors visos pelės iš kontrolinės grupės jau buvo nebegyvos. „Atskyrėme maliarijos baltymą, kuris prisijungia prie angliavandenio, o tada pridėjome toksiną. Atlikdami tyrimus su pelėmis galime parodyti, kad baltymo ir toksino kombinacija žudo vėžines ląsteles“, - patikino gydytojas Thomasas Mandelis Clausenas.

„Panašu, kad maliarijos baltymas prisišlieja prie naviko be jokio reikšmingesnio sąlyčio su kitais audiniais. Pelių, kurioms buvo skirtos baltymo ir toksino dozės, išgyvenamumo rodiklis buvo aukštesnis nei tų, kurios nebuvo gydomos. Pamatėme, kad trys vaisto dozės gali sustabdyti naviko augimą ir netgi priversti jį trauktis“, - pridūrė Th. M. Clausenas.

Ironiška, tačiau vienintelis šių vaistų trūkumas yra tas, kad jie negali būti skiriami nėščioms moterims. „Kalbant populiariais terminais, toksinas placentą supainiotų su naviku ir nužudytų ją, lygiai taip pat navikas būtų palaikytas placenta“ – vienintelį galimą reikšmingesnį vaisto trūkumą įvardijo jis.

Bendradarbiaudamas su atradimą padariusiais mokslininkais Kopenhagos universitetas įsteigė biotechnologijų bendrovę „VAR2 Pharmaceuticats“ klinikiniams tyrimams atlikti. Mokslininkai A. Salanti ir M. Daugaard kartu su savo komandomis dirba tam, kad būtų galima atlikti bandymus su žmonėmis.

„Didžiausi klausimai, kurie vis dar lieka neatsakyti: ar vaistas veiks žmogaus organizmą ir ar žmogaus organizmas gali toleruoti reikalingas vaisto dozes be šalutinio poveikio atsiradimo“, - sakė A. Salanti. „Vis dėlto esame nusiteikę optimistiškai, nes panašu, kad baltymas prisijungia prie angliavandenio, kuris aptinkamas tik placentoje arba navikuose“, - patikino jis.

Šis atradimas aprašytas moksliniame leidinyje „Cancer Cell“.