Mokslo ir technologijų pasaulis

Pastarąsias kelias žiemas buvo labai mažai sniego, o, kai pavasarį nėra sniego ir potvynio, upės ir ežerai, gruntiniai vandenys (dėl jų – ir šuliniai) nusenka, LRT RADIJUI sako klimatologas Justinas Kilpys

– Pirmadienį vyko diskusija apie Lietuvos klimato kaitos politiką ir žaliuosius sprendimus. Jūs skaitėte pranešimą apie Lietuvos klimatą. Kokios išvados?

– Aš apžvelgiau pastaruosius 50 metų ir kaip per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos klimatas. Iš tikrųjų pastebime visame pasaulyje matomas tendencijas: temperatūra kyla ir labiausiai pasikeitė žiemos sezonas, t. y. žiemos sezono temperatūra pakilo vidutiniškai 1,3 °C, o metinė – 0,7 °C. Atrodo, skaičiai nedideli, bet iš tikrųjų vidurkis slepia didžiulius pokyčius, ekstremalėja pats klimatas.

Kai žmogus suserga, ligą rodo ne tik 0,5–1 °C pakilusi temperatūra, bet ir kiti požymiai. Lygiai taip pat klimato kaita nėra tik vidurkio pokytis. Lietuvoje vis dažniau sulaukiame tokių reiškinių, kai vyrauja labai dideli karščiai, kai savaitę ar dvi išsilaiko aukštesnė negu 30 °C temperatūra. Tai buvo visiškai nebūdinga anksčiau, prieš 30–40 metų, o visi šie reiškiniai, ypač karščio bangos, padažnėjo maždaug tris kartus.

– Jūsų kolegos skelbia, kad Lietuva jau nebe lietaus šalis. Sutiktumėte?

– Ne, visiškai ne, nes kritulių kiekis per pastaruosius 50 metų padidėjo 4 proc. Tas skaičius nedidelis, bet tai reiškia, kad padaugėjo liūčių, t. y. vasarą iškrinta labai intensyvios liūtys. Problema ta, kad sausringi laikotarpiai gali tęstis savaitę ar dvi, bet staiga per vieną dieną išlyti mėnesio kritulių kiekis.

– Kaip greitai po sausos vasaros atsigauna nusekę vandens telkiniai?

– Viskas labai priklausys nuo ateinančių žiemų, tačiau vienos žiemos, kad atsigautų visi vandens telkiniai, gali neužtekti. Pastarąsias kelias žiemas buvo labai mažai sniego, o, kai pavasarį nėra sniego ir potvynio, upės ir ežerai nusenka. Todėl šiemet seko ir gruntiniai vandenys, šuliniai. Taigi, kai nėra sniego, pavasarį nepasipildo nei upės, nei ežerai, nei gruntiniai vandenys. Net jei ši žiema būtų snieginga, jos vienos gali nepakakti: galbūt upės ir ežerai atsigaus, bet gruntiniams vandenims reikia daugiau laiko.

– O kas bus, jei sniego nebus ir šią, ir kitą žiemą, jei bus karšta vasara?

– Dar labiau nuseks upės, ežerai, Kuršių marios, Kauno marios. Tai padarytų rimtą poveikį žemės ūkiui, hidroenergetikai ir pan. Labai smarkiai nusekus upėms, būna vadinamasis gamtosauginis debetas – jeigu jis pasiekiamas, ribojama tam tikra ūkinė veikla, kas ir šiais metais įvyko. Taigi, jei ir toliau žiemos bus be sniego ir karštos vasaros, hidrologinė sausra gali užsitęsti labai ilgai.

– Gruodį Paryžiuje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija. Kokie tikslai ten bus keliami?

– Pagrindinis tikslas – kad visos pasaulio valstybės susitartų, kaip spręsti klimato kaitos problemas. Tas susitarimas turėtų apimti tiek klimato kaitos švelninimo tikslus (kaip būtų mažinama atmosferos tarša), tiek prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus. Siekiama, kad šiuos įsipareigojimus prisiimtų visos šalys, nes ankstesniame susitarime, kuris buvo priimtas 1992 m. Kiote, buvo padaryta atskirtis tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių.

Ši atskirtis iki šiol trukdo pasiekti susitarimus, nes dabar situacija pasikeitusi. Pavyzdžiui, Kinija, kuri anksčiau buvo besivystanti šalis, dabar pirmauja pagal bendrąjį vidaus produktą ir atmosferos taršą. Tokios šalys turi prisiimti įsipareigojimus, kurie turėtų būti privalomi. Bent jau tokia bus Europos Sąjungos pozicija.

– ES jau brėžia naujas gaires – numatyta iki 2030 m. išmetamųjų dujų kiekį sumažinti mažiausiai 40 proc. Ambicingas susitarimas. Įmanoma tai padaryti?

–  Klimatologo požiūriu, to tikrai per mažai, kad pasiektume saugią ribą. Saugi riba – 2 °C temperatūros pokytis. O klimato prognozės ir scenarijai rodo, kad dabartinių tikslų, pateiktų ne tik ES, bet ir Kinijos, JAV, nepakaks. Taigi visų pasaulio valstybių tikslai tikrai turėtų būti ambicingesni.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“