Skurdą kentęs milijardierius darbuotojams išdalino 85 mln. JAV dolerių
|
„Žinote posakį „Gimė su marškinėliais“? Aš neturėjau net marškinių“, - teigė 75 metų Donaldas Friese, sėdėdamas steriliame konferencijų kambaryje savo įmonės biure Los Andžele. D. Friese ištrūko iš skurdžios vaikystės Pensilvanijos provincijoje, kai 1958 metais vos baigęs vidurinę mokyklą išėjo tarnauti į kariuomenę, rašo forbes.com. Po trijų metų vėl tapęs civiliu asmeniu, jis persikėlė į Kaliforniją („Ten merginos buvo gražesnės“, juokavo jis). Jis privalėjo rasti darbą, kišenėje turėdamas tik 125 dolerius. Jis atsidūrė smulkios stiklo pramonės bendrovės „C. R. Laurence“, tiekusios rėžtukus ir grąžtus, sandėlyje, kur tapo šeštuoju darbuotoju. Tuo metu jo kasmetinės pajamos siekė 240 tūkst. dolerių. Bendrovei augant, D. Friese lipo karjeros laiptais ir užsitikrindavo vis didesnę įmonės akcijų dalį. 1997 metais mirus jo partneriui, jis įsigijo 50 proc. jam nepriklausiusių akcijų. Atskaičius mokesčius, D. Friese uždirbo 885 mln. dolerių ir išsaugojo įmonės sandėlius ir paskirstymo centrus visose Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Europoje bei Australijoje. „Forbes“ skaičiavimais, jo turto vertė gali siekti 1 mlrd. dolerių. Norėdamas atsidėkoti, D. Friese 85 mln. dolerių išdalijo savo darbuotojams, dirbantiems įmonėje ilgiau negu vienerius metus. Mažiausia premija siekė 5 tūkst. dolerių, o kai kas gavo ir po daugiau negu 1 mln. dolerių. „Nebūčiau galėjęs viso to sukurti be šių darbuotojų. Taigi pamaniau, kad būtų sąžininga su jais pasidalyti“, - teigė D. Friese. Nepaisant to, kad pardavė įmonę, D. Friese liko joje dirbti. Nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 6 val. ryto iki 18 val. jis visuomet būna darbe. Šešias valandas jis dirba ir šeštadieniais. Pomėgiai? D. Friese tikrąją to žodžio prasme nežino, ką tai reiškia. „Visi man sako, kad turėčiau skirti laiko kitiems įpročiams, turiu galvoje, pomėgiams, bet aš taip nedarau“, - prisipažįsta jis. | ||||||
| ||||||