Mokslo ir technologijų pasaulis

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) tobulinama technologija, kuri leidžia du ar net daugiau kartų prailginti maisto produktų galiojimo laiką, išsaugoti maistinę jų vertę ir padidinti sveikatai naudingų medžiagų kiekius. Netemperatūrinės maisto produktų pasterizacijos metodas gali ne tik pakeisti iki šiol taikomą temperatūrinę pasterizaciją, bet ir tapti pagrindiniu metodu kuriant super maistą.

Produktų pasterizacija jau daugelį metų plačiai naudojamas, pigus ir gan efektyvus metodas. Juo siekiama sunaikinti mikroorganizmus ar sustabdytijų augimą, išlaikant produkto skonį ir savybes.

Tačiau produktus kaitinant aukštoje temperatūroje, sunaikinami ne tik žalingi, tačiau ir gerosiomis savybėmis pasižymintys mikroorganizmai, vitaminai bei sumažėja produktų maistinė vertė.

Taip pat žinoma, kad pakaitinus kai kuriuos maisto produktus, gali susidaryti ir sveikatai žalingi junginiai. „Netemperatūrinės elektroporacijos metodu produktai yra veikiami didelės galios elektros impulsais. Tokiu būdu galima maksimaliai išgauti vertingų medžiagų, antioksidantų ir vitaminų kiekį, nesukeliant neigiamo poveikio sveikatai.

Taip pat galima apdoroti tokius produktus, kaip išrūgos, kurių negalima pasterizuoti taikant temperatūrinį metodą“, – pasakoja FTMC Bio-nanotechnologijų laboratorijos mokslininkas Arūnas Stirkė.

Metodo privalumai – akivaizdūs. Pavyzdžiui, iš to paties cukrinių runkelių kiekio galima išgauti 20–30 proc. daugiau cukraus, nei taikant dabar įprastus metodus.

Netemperatūrinės elektroporacijos metodu apdorotas cukrus yra švaresnis, todėl mažiau laiko bei išlaidų skiriama jo valymui. Technologija sėkmingai taikoma ir apdorojant mėsą bei bulves. Sūdant mėsos produktus, prireikia du kartus mažiau druskos, norint išgauti reikiamas skonines savybes.

Pramoniniu būdu pjaustant bulves kepimui ar bulvių traškučių gaminimui, nereikia stabdyti visų procesų, norint pakeisti peilius, kurie labai greitai atšimpa. Netemperatūrinės elektroporacijos metodu galima suminkštinti bulves, nepakenkiant jų maistinėms savybėms.

Šalys garsėjančios vyno gamyba, šį metodą jau taiko ir siekdami šiame gėrime padidinti sveikatai naudingų antioksidantų kiekį.

Platesnį netemperatūrinės elektroporacijos metodo taikymą riboja itin aukšta technologijų kaina. Fizinių ir technologijos mokslų centro laboratorijoje tyrimams reikalingus mechanizmus konstravo patys mokslininkai.

Dabar ieškoma galimybių tobulinti įrangą ir vykdomus tyrimus bendradarbiaujant su Lauboro (angl. Loughborough) technologijų universitetu Didžiojoje Britanijoje. FTMC rengiami specialistai, kurie galės dirbti atliekant šios srities mokslinius tyrimus bei taikant selektyvios elektroporacijos metodus. Tokiu būdu, apdorojant maisto produktus, bus galima pasirinkti, kokius mikroorganizmus sunaikinti, o kokius palikti.

Lietuvoje netemperatūrinės elektroporacijos technologija jau susidomėjo ir verslininkai. „Drauge su įmone AB „Pieno žvaigždės“, „Kauno pieno“ filialu, taikydami šį metodą, apdorojome išrūgas.

Gautais rezultatais likome patenkinti, nes atlikus tyrimus paaiškėjo, kad po netemperatūrinės elektroporacijos išaugusių kolonijų skaičius mėginiuose buvo visai minimalus ir atitiko visas leistinas normas“, – sėkmingu bendradarbiavimu džiaugiasi Arūnas Stirkė.

Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos bei modernios pramonės programos.

FTMC dirba 38 habilituoti mokslų daktarai, 268 mokslų daktarai, daugiau nei 500 mokslo tyrėjų, studijuoja 64 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 300 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.