Mokslo ir technologijų pasaulis

Nuskaitant brūkšninį kodą kasdien pasaulyje pasigirsta daugiau kaip 5 mlrd. skaitytuvo pyptelėjimų. Palyginimui – per vieną dieną pasaulyje atliekama tiek pat paieškų per „Google“. Dažniausiai brūkšninius kodus matome prekybos centruose ant įvairių prekių pakuočių, bet ar žinojote, kad vienas ankstyviausių jų panaudojimo būdų buvo geležinkelio riedmenų ženklinimas, o šiandien juos naudoja netgi NATO?

Susipažinkime: brūkšninis kodas

Brūkšninį kodą sudaro skirtingo pločio lygiagrečių brūkšnelių ir tarpelių kombinacija. Brūkšniniu formatu užkoduojami duomenys, susiejami su tam tikra informacija apie produktą, logistinį vienetą ar kitą objektą. Tokie duomenys paprastai apima produkto pavadinimą, prekės ženklą, produkto kiekį, pakuotę, technines savybes ir t.t. Brūkšninį kodą nuskaičius skaitytuvu, ši informacija randama duomenų bazėje, rašoma pranešime spaudai.

Brūkšninio kodo idėja gimė 1948 m., kai vienas jo išradėjų Bernardas Silveris nugirdo inžinerijos fakulteto dekano ir prekybos tinklo prezidento pokalbį apie automatizuoto produktų informacijos nuskaitymo problemą. Po ketverių metų jo kolega Normanas Josephas Woodlandas jau gavo patentą šiam išradimui. Tiesa, į Lietuvą brūkšninis kodas keliavo net kelis dešimtmečius.

Nuo geležinkelių riedmenų iki prekių žymėjimo

Tarptautinės organizacijos, kuriančios ir vystančios standartus įvairiems sektoriams, atstovė Lietuvoje „GS1 Lithuania“ vadovė Giedrė Ražinskienė pasakoja, kad tik sukūrus brūkšninius kodus, jie buvo naudojami JAV geležinkeliuose riedmenims žymėti, o vėliau juos imta taikyti kelių mokesčiams rinkti ar transportui žymėti.

„Tačiau tikroji komercinė sėkmė pasiekta tik tada, kai brūkšninius kodus pradėta naudoti prekybos vietų atsiskaitymo kasose. Tada ir suvokta, kad jie iš tiesų gali pasitarnauti verslui“, – pasakoja G. Ražinskienė.

1974 m. birželį „Wallmart” prekybos centre nuskaitytas pirmasis UPC (Universalus produkto kodas) ant produkto, kuriuo tapo… „Wrigley's” kramtomosios gumos pakuotė. O brūkšninių kodų naudojimo Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse dar teko palūkėti apie 20 metų. 

„Galimybė ženklinti savo produkciją brūkšniniais kodais Lietuvos įmonėms atsirado 1994 metais, kai mūsų šalyje įsikūrusiai organizacijai buvo suteikta teisė atstovauti tarptautinę organizaciją GS1 bei administruoti jos sistemą Lietuvoje. Pirmasis produktas, pažymėtas lietuvišku brūkšniniu kodu, buvo kremas „Margarita”, – sako G. Ražinskienė.

Tas pats visame pasaulyje

Pasak G. Ražinskienės, šiuo metu brūkšniniai kodai ir kiti standartai padeda ne tik automatizuotai nuskaityti produktą, bet ir optimizuoti daugelį kitų verslo procesų – pavyzdžiui, sandėliavimo, logistikos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse.

„Brūkšninių kodų naudojimas padeda sutaupyti lėšų, užtikrinti informacijos tikslumą ir patikimumą, produktams greičiau pasiekti vartotoją. Automatiškai nuskaitomą brūkšninių kodų informaciją lengviau apjungti, ja keistis, todėl didėja informacijos skaidrumas ir atsekamumas. Taip sutaupoma tiek žmogiškųjų išteklių, tiek finansinių kaštų, sumažėja žmogiškųjų klaidų galimybė”, – pažymi G. Ražinskienė.

Šiuo metu Lietuvoje brūkšniniai kodai plačiausiai taikomi greito apyvartumo prekių sektoriuje – jis sudaro net 85 proc. visų panaudojimo atvejų. Brūkšniniai kodai mūsų šalyje taip pat naudojami statybinėms, namų apyvokos prekėms, baldams, vaistų bei medicinos prietaisų pakuotėms ženklinti. Įdomu tai, kad identifikavus ir paženklinus prekę Lietuvoje, ja, nekeičiant brūkšninio kodo, galima prekiauti ir kitose šalyse.

„Lietuvos gamintojai, ženklindami savo produktus pasaulinio standarto kodais, gali juos eksportuoti ir į kitas šalis, nes brūkšniniai kodai yra unifikuotos, pasaulinės verslo kalbos elementas. Taigi, jeigu norite savo produktą pardavinėti, pavyzdžiui, Ispanijoje, jums ten nebereikės jo žymėti nauju brūkšniniu kodu“, - pasakoja G. Ražinskienė.

Naudoja ir NATO Pasaulyje brūkšniniai kodai naudojami daugiau nei 20-yje pramonės sričių – nuo sveikatos ar krašto apsaugos iki humanitarinės pagalbos. Brūkšniniais kodais taip pat ženklinamos įvairios narystės, lojalumo kortelės bei parduotuvių nuolaidų kuponai.

„Greičiausiai mažai kas žino, kad NATO naudoja brūkšninius kodus savo siuntoms identifikuoti. Šiais kodais taip pat ženklinamos humanitarinės pagalbos siuntos, tokiu būdu padedant jas atsekti tiekimo grandinėje ir pagreitinant medikamentų bei kitos pagalbos pasiekiamumą“, - pasakoja G. Ražinskienė.

Brūkšniniai kodai Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, JAV taip pat jau kurį laiką naudojami sveikatos priežiūros įstaigose pacientams, medikamentams, medicinos prietaisams ir kraujo preparatams identifikuoti bei atsekti.

„Sveikatos apsaugos srityje brūkšniniai kodai automatizuoja gausybę procesų ir tokiu būdu padeda sutaupyti laiko, mažina skaudžių žmogiškųjų klaidų tikimybę ir padeda užtikrinti pacientų saugą. Vienas sėkmingų pavyzdžių – Olandija, kur brūkšniniai kodai naudojami automatizuotam kraujo perpylimo grandinės valdymui ir padeda išvengti netinkamų kraujo preparatų perpylimo“, - teigia G. Ražinskienė.

Neribotos kodų galimybės

Be įprastų brūkšninių kodų pasaulyje taip pat naudojami 2D brūkšniniai kodai. Kitaip nei įprastus, 2D kodus gali sudaryti iki kelių šimtų simbolių, ir jie įprastai talpina gerokai daugiau informacijos. Skaičiuojama apie šimtą 2D brūkšninių kodų rūšių, bet populiariausias ir geriausiai žinomas – QR („Quick response“) kodas.

Šį kodą 1994 metais pradėjo naudoti dukterinė „Toyota“ bendrovė kaip automobilių detalių identifikatorių, o vėliau, populiarėjant išmaniesiems telefonams, jis išplito ne tik industriniame sektoriuje, bet ir visuomenėje.

QR koduose gali būti saugoma įvairi informacija – nuo įmonės adreso ar nuorodos į prekės ženklo puslapį iki, pavyzdžiui, video medžiagos, pasakojančios, kaip panaudoti konkretų produktą. QR kodai taip pat naudojami kaip transporto – nuo autobusų iki lėktuvų – bilietai, jais jau ir Lietuvoje žymimi autobusų maršrutai. Norint pasinaudoti QR kodu, tereikia turėti išmanųjį telefoną ir specialią kodo nuskaitymo programėlę.