Mokslo ir technologijų pasaulis

Saulė tėra gana maža žvaigždė, palyginus su pačiomis didžiausiomis gigantėmis, kurių skersmuo ir masė yra didesni šimtus kartų, tačiau kur jos yra?

Nors naktinis dangus mirgėte mirga žvaigždėmis, plika akimi matome tik labai nedidelę jų dalį – iš viso Visatoje yra apie 10 trilijonų galaktikų ir kiekvienoje jų yra po maždaug 100 mlrd. žvaigždžių. Tad bendras žvaigždžių skaičius Visatoje užrašomas vienetuku ir 24 nuliais po jo.

Tokioje gausybėje galima rasti pačių įvairiausių žvaigždžių – nuo blausiai žybsinčių nykštukių iki per milijardus kilometrų išsipūtusių milžinių. Bene didžiausia pagal savo skersmenį žvaigždė matomoje Visatos dalyje yra „UY Scuti“ raudonoji supermilžinė, matoma Skydo žvaigždyne.

Nuo Žemės nutolusi per 9,5 tūkst. šviesmečių, ši žvaigždė sudaryta iš vandenilio, helio ir sunkesnių cheminių elementų – ir nors sandara primena mūsų Saulės, tačiau „UY Scuti“ skersmuo apie 1700 kartų didesnis ir siekia apie 1,2 mlrd. kilometrų. Norint apskristi šios žvaigždės paviršių įprastu keleiviniu lėktuvu, prireiktų net 950 metų – net jei skristume įsivaizduojamu erdvėlaiviu, gebančiu pasiekti šviesos greitį, kelionė užimtų beveik septynias valandas.

Jei tokia gigantė atsirastų vietoje Saulės, jos paviršius baigtųsi kažkur tarp Jupiterio ir Saturno – Žemė ir visos kitos planetos iki pat Jupiterio imtinai būtų „prarytos“.

Nors ši milžinė tokia didelė, jos masė tik apie 20-40 kartų didesnė už Saulės, todėl ji beveik milijardą kartų retesnė nei mūsiškė žvaigždė. Toks tankis reiškia, kad teoriškai ši žvaigždė galėtų plūduriuoti vandenyje – žinoma, jei tik kur nors rastume tokio dydžio baseiną.

Negana to, „UY Scuti“ apie milijoną kartų retesnė už Žemės atmosferą, todėl ji tarsi balionas kybotų ore. Užtat tikra sunkiasvorė nebūtinai turi būti tokia didelė. Štai Didžiajame Magelano debesyje esanti R136a1 „tik“ 35 kartus didesnė ir 265 kartus sunkesnė už Saulę. Ši Wolfo-Rayeto tipo žvaigždė atrodo tarsi išplaukęs melsvas kamuolys – nes jos paviršius į kosmosą nuolat spinduliuoja didžiulius kiekius medžiagos saulės vėjo pavidalu.

Šis vėjas „pučia“ 2600 kilometrų per sekundę greičiu – 65 kartus greičiau nei pats greičiausias žmogaus sukurtas objektas – „Juno“ kosminis zondas. Dėl šio proceso, R136a1 kas 22 dienas praranda medžiagos kiekį, prilygstantį Žemės masei.

Ši sunkiasvorė spinduliuoja apie 9 mln. kartų daugiau energijos, todėl, jei ji atsirastų vietoje Saulės, danguje ji būtų 94 tūkst. kartų ryškesnė – tai viena ryškiausių kada nors astronomų pastebėtų žvaigždžių.

Toks intensyvus „degimas“ truks dar porą milijonų metų – savo gyvenimą R136a1 baigs įspūdingu supernovos sprogimu, kuris išnešios skutais šią žvaigždę – po sprogimo žvaigždės vietoje neliks net juodosios bedugnės.