Nuostabiausia tai, kad tokią skraidlentę pasidaryti gali praktiškai kiekvienas. Reikės viso labo sauso ledo (sušaldyto anglies dvideginio – CO2) ir kokios nors lentos, kurią būtų galima pasidėti ant to ledo. Idėjos autoriai tokia savadarbe skraidlente virš parketo skraidė taip, tarsi trintis nė neegzistuotų – o ir išsilaikyti ant tokio daikčiuko kartais būdavo praktiškai neįmanoma.
Sauso ledo skraidlentės paslaptis – sublimacijos procesas (kai kietas kūnas aukštoje temperatūroje kaista taip sparčiai, kad, užuot pirma virtęs skysčiu, iškart virsta garais) ir jau ne kartą Technologijos.lt skaitytojus džiuginęs Leidenfrosto efektas (fizikinis reiškinys, kai objektas, susilietęs su kūnu, kurio temperatūra kur kas aukštesnė už to skysčio virimo temperatūrą, generuoja izoliacinį garų sluoksnį – savotišką garų pagalvę, o ši apsaugo objektą nuo staigaus tirpimo ar užvirimo).
Kaip tik taip kambario temperatūroje elgiasi sušaldytas anglies dvideginis (CO2).
Dar vienas patogumas – šliuožiant tokia skraidlente, ant parketo neliks anei lašo vandens, kas nutiktų pamėginus pačiuožinėti, tarkim, jei skraidlentė būtų pagaminta iš paprasto vandens ledo.
