Mokslo ir technologijų pasaulis

Dar neregėtas iššūkis: astronomai į juodąją skylę nutaikė 9 teleskopus (Video)
Publikuota: 2016-01-13

Pasaulio astronomai, pasitelkę devynis galingus radijo teleskopus, ruošiasi fotografuoti tai, ko iki šiol šiol niekam nėra pavykę: Sagittarius A* – tai milžiniška juodoji skylė (juodoji bedugnė) pačiame Paukščių tako galaktikos viduryje, kurios horizontą ir tikisi užfiksuoti mokslininkai.

Mokslininkai sujungs į vieną sistemą devynis radijo teleskopus Čilėje, Ispanijoje ir JAV, tokiu būdu aprėpdami visą Žemės rutulį ir sukurdami gigantišką virtualų teleskopą. Šio didžiulio projekto pavadinimas – „The Event Horizon Telescope“ (EHT).

Jo dėka astronomai tikisi pažvelgti į juodosios skylės horizontą, praneša iflscience.com. Juodosios skylės horizontas – atstumas, po kurio šviesa jau negali ištrūkti. O įvykių horizontas – tai paviršius, pro kurį iš išorės patekti įmanoma, tačiau iš vidaus pabėgti jau nebeišeina.

Sagittarius A* pavadinto objekto iki šiol negalima pamatyti tiesiogiai, tačiau apie juodąją skylę galima spręsti iš ją supančių žvaigždžių judėjimo, pastebi žurnalas „Astrophysical Journal“. Tarkime, teleskopais stebint tolimojo infraraudonojo spektro spindulius, mokslininkai gali matyti kiaurai per galaktikoje sklandančias dulkes bei labai detaliai stebėti patį galaktikos centrą ir jo apylinkes, taip pat ir juodąją skylę.

Astronomai tikisi, kad, suformavus tokį gigantišką teleskopą, jiems pavyks pažvelgti į patį juodosios skylės horizontą ir pamatyti netgi dujas, cirkuliuojančias ties horizonto riba.

Paskaičiuota, kad Sagittarius A* masės ekvivalentas atitinka 4 mln. saulių, tačiau nėra tokia didelė, kaip galėtų atrodyti. Jos skersmuo galėtų siekti 44 mln. km ~ 30 saulės skersmenų.

Juodoji skylė nutolusi nuo Žemės per 26 tūkst. šviesmečių. Taigi pamatyti ją tokia pat galimybė, kaip iš Žemės įžvelgti ant Mėnulio paviršiaus padėtą CD.

Profesorius Feryalas Ozelis, EHT grupės narys, BBC sakė: „Mes esame arti naujo atradimo. Visi instrumentai paruošti, teorinė darbo dalis sėkmingai baigta. Bet laukia dar daugybė iššūkių. Visą stebėjimų spektrą tikimės pabaigti iki 2017 m.“.