Mokslo ir technologijų pasaulis

Nuo 2016 metų vasario 1 dienos kai kurie gėrimai pabrangs 10 euro centų. Tačiau pirkėjai dėl to pernelyg jaudintis neturėtų, kadangi šis papildomas antkainis galės būti susigrąžinamas atgal. Tam tereikės priduoti tarą, kurioje išpilstytas gėrimas.

Panašus principas Lietuvoje jau veikia ir dabar, kai perkami kai kurie alkoholiniai gėrimai ar gira, – už šių gėrimų stiklinę tarą parduotuvėje yra reikalaujama papildomai susimokėti 7 euro centų depozito mokestį, o vėliau, tarą priduodant parduotuvėje ar taros supirktuvėje, šis antkainis grąžinamas.

Tačiau nuo vasario 1 dienos analogiška sistema bus taikoma ne tik depozitiniams stikliniams buteliams, tačiau ir kitokio tipo tarai, kadangi Lietuvoje pradedama įvesti taromatų sistema. Viliamasi, kad ši naujovė privers Lietuvos vartotojus pakeisti savo įpročius, pradėti rūšiuoti atliekas ir neteršti gamtos.

Kol taromatų sistemai Lietuvoje dar nėra duotas oficialus startas pasidomėjome, kaip sekasi įgyvendinti paskutinius projekto štrichus ir ko turėtų tikėtis Lietuvos gyventojai iš minėtos taromatų sistemos.

Lauks tūkstantis vietų

Ypač Skandinavijos šalyse paplitę taromatai Lietuvoje bus tikra naujovė. Iš viso Lietuvoje planuojama pastatyti apie 1000 taromatų, kurie atsidurs didžiuosiuose prekybos centruose ir parduotuvėse.

Mažesnių miestelių ar kaimų gyventojams su taromatais tikriausiai neteks susidurti, kadangi ten parduotuvės bus įpareigotos tarą supirkti rankiniu būdu.

Vienkartinių pakuočių užstato sistemos esmė yra supirkti gėrimų stiklinę, plastikinę ar metalinę tarą. Tiesa, praėjusių metų pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Seimo sprendimu taromatai nuo vasario 1 dienos nepriims stiklinių vyno butelių ir kai kurių metalinių pakuočių, pavyzdžiui, skardinių, kuriose yra plastmasinis rutuliukas gėrimui suplakti.

Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad į Lietuvą atgabenami taromatai dar nėra visiškai paruošti visokio tipo tarai ir jie ateityje bus nuolat tobulinami. Pagal parengtą planą nuo 2017 metų taromatai bus paruošti priimti įvairesnio tipo tarą ir pakuotes.

Pirkėjai už prekes galės atsiskaityti čekiais

Pagal parengtą taros supirkimo reglamentą už kiekvieną stiklinį, plastikinį ar metalinį taros vienetą bus gaunama 10 euro centų. Pridavus tarą bus išspausdinamas specialus čekis, kuriuo parduotuvėje bus galima atsiskaityti už prekes. Dar vienas variantas – minėtą čekį išgryninti į pinigus.

Vis dėlto dabar ketinantys pradėti kaupti minėto tipo tarą ir tokiu būdu pralobti neturėtų suskubti. Taromatai bus užprogramuoti taip, kad galėtų atskirti tarą pagal etiketę ir specialų lipduką, žymintį, kad pakuotė tinkama priduoti į taromatą.

Kol kas parduotuvėse specialiais lipdukais pažymėtų prekių nėra, todėl pirkėjams, dabar įsigijusiems gėrimų stiklinėje, plastikinėje ar metalinėje taroje, teks vis dar pasinaudoti tam skirtais specialiais rūšiavimo konteineriais.

Specialiais lipdukais pažymėta produkcija parduotuvių lentynoje pasirodys tik nuo šių metų vasario 1 dienos. Nuo šio termino turėtų atsirasti ir papildomi kainų žymenys, nurodantys, kad už konkrečią pakuotę kasoje bus taikomas 10 euro centų mokestis.

Beje, Aplinkos ministerija yra numačiusi, kad gamintojai ir importuotojai vienkartinę stiklinę, plastikinę ir metalinę tarą Lietuvoje, kuri atitinka reikalavimus, turės pažymėti specialiais lipdukais iki 2016 metų gegužės 1 dienos.

„Nors sistema pradeda veikti už kelių savaičių, svarbu atkreipti dėmesį, kad užstatas bus grąžinamas tik už tas pakuotes, kurios šalia brūkšninio kodo turės specialų užstato sistemos ženklą.

Tikėtina, kad jos parduotuvių lentynose pasirodys kiek vėliau nei vasario 1 d., kadangi gamintojai tokias pakuotes į rinką pradės tiekti tik nuo vasario 1 dienos, o prekybininkai visų pirma išparduos senas, nepaženklintas pakuotes, už kurias užstatas imamas nebus,“ – pasakojo Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas.

Pakuotėms teks atrasti vietą savo namuose

Nors netrukus pradėsianti veikti taromatų sistema daugelį džiugina, tačiau tuo pačiu galima įžvelgti ir šiokių tokių problemų. Viena didžiausių – nuo šiol namuose teks atrasti erdvę, kur bus galima sandėliuoti gėrimų tarą, kad ši nebūtų pažeista ar kitaip deformuota.

Įpratusiems lamdyti skardines ir buteliukus ar lupti jų etiketes teks pakeisti savo įpročius – grąžinamos pakuotės turės būti išlaikiusios pradinę formą, su aiškiai matomu brūkšniniu kodu. Taip yra dėl taromatų, į kuriuos bus galima priduoti pakuotes, techninių savybių.

„Siekiame, kad didžioji dalis – per 85 proc. – pakuočių būtų surenkamos patogiausiu ir paprasčiausiu būdu pirkėjams – taromatais. Butelio ar skardinės svoris, forma ir brūkšninis kodas – tai yra pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos taromatas atpažįsta, ar pakuotė dalyvauja sistemoje, ar ne,“ – aiškino G. Varnas.

Taigi nenorintiems prarasti dalies savo pinigų, kurie sumokami kaip mokestis už tarą, teks ne tik pakeisti savo įpročius, bet ir atrasti erdvę, kur galės būti atrenkama ir laikoma taromatams tinkama gėrimų tara. Gyvenantiems mažesniuose butuose ar bendrabučiuose, ypač kalbant apie studentus, tai gali tapti išties erzinančiu dalyku: juk vietos gyvenamojoje vietoje ir taip nėra daug, o prarasti pinigų nėra linkęs nė vienas.

Pasitikrinti, kur nuo vasario 1 dienos bus galima grąžinti tarą, gyventojai galės interaktyviame žemėlapyje www.grazintiverta.lt. Šis žemėlapis bus nuolat pildomas ir atnaujinamas, kadangi parduotuvės prie užstato sistemos galės prisijungti ir savanoriškai.

Šiuo metu Lietuvoje kasmet išmetama apie 600 milijonų vienkartinių plastikinių, metalinių ir stiklinių pakuočių, o surenkama ir perdirbama vos trečdalis. Todėl tikimasi, kad naujoji taromatų sistema padės surinkti ir perdirbti gerokai didesnį butelių ir skardinių skaičių.