Mokslo ir technologijų pasaulis

„Lietuvoje pagaliau startavusi E. sveikatos sistema daugelyje Europos šalių ir JAV yra nebe naujiena. Užsienyje jau svajojama apie išmaniąją biomedicininių sprendimų priėmimo sistemą“, – sako Šiaulių universiteto Kompiuterių sistemų katedros vedėjas dr. Egidijus Paliulis.

Mokslininkas kartu su JAV kolegomis jau keletą metų intensyviai dirba kuriant visiškai naują informacinių technologijų produktą – biomedicininių sprendimų priėmimo sistemą.

Pasak dr. E. Paliulio, kartu su Nebraskos universiteto mokslininkais kuriama biomedicininė sprendimų priėmimo paramos sistema – išmanioji biomedicininė sistema, kuri stebės įvairius biomedicinoje vykstančius procesus, kaups ir analizuos biomedicininius duomenis, o pagal gautus analizės rezultatus padės biomedicinos darbuotojams greičiau priimti reikiamą sprendimą.

„Iš esmės siekiame sukurti intelektualių savybių turintį biomedicininės programinės įrangos prototipą, kuris būtų naudingas įvairioms biomedicinos institucijoms: laboratorijoms, ligoninėms, klinikoms, gydymo ir medicinos mokslo centrams.

Kalbant apie konkretų atvejį, pvz., ligoninę, mūsų kuriama sistema galėtų kaupti informaciją apie pacientą, jo tyrimų rezultatus, pati juos analizuotų ir pateiktų medicinos personalui patarimus, pavyzdžiui, nustatant diagnozę, galimus gydymo būdus ir pan. Sistema automatiškai galėtų pateikti išvadas apie tyrimų rezultatus, nurodyti, kokie yra nukrypimai ir galimi rizikos veiksniai. Taip pat ji galėtų padėti gydytojams išvengti klaidų išrašant vaistus pacientams. Tiesiog pati sistema nustatytų, ar vaistuose yra tam tikrų ingredientų, netinkančių konkrečiam pacientui. Galima sakyti, kad mūsų kuriama sistema būtų intelektuali pagalbininkė biomedicinos personalui“, – sako mokslininkas.

Numatoma, kad prie išmaniosios biomedicininių sprendimų priėmimo sistemos galima bus prisijungti iš bet kurio kompiuterio su interneto ryšiu per interneto naršyklę. Prisijungus prie sistemos bus pateikiama gana paprasta vartotojo sąsaja. Vartotojas įves savo prisijungimo parametrus (autorizuosis) ir taip gaus prieigą prie savo biomedicininių duomenų. Sprendimo priėmimą sistema atliks pati, automatiškai, todėl vartotojui reikės tik tinkamai pateikti biomedicininius duomenis. Šiuo atžvilgiu kažkokių ypatingų kompetencijų medicinos personalui tikrai nereikės.

„Nebraskos universiteto Omahoje (JAV) Informacijos mokslų ir technologijų fakultete dirbau ištisus metus. Mes toliau tęsiame bendradarbiaujame kuraimi biomedicininių sprendimų priėmimo sistemos prototipą. Tai didžiulis daug sričių apimantis projektas, kurio realizavimas reikalauja ganėtinai didelio masto ir intensyvaus programavimo. Idėjine prasme prototipo pagrindas jau paruoštas. Dabar praktiškai būtų reikalinga profesionalių programuotojų komanda, kuri padėtų paversti prototipo idėją realiai veikiančia sistema, kurią jau būtų galima praktiškai naudoti medicinos įstaigose“, – sako mokslininkas.

Dr. E. Paliulis: „Šiuo metu vienas iš svarbesnių dalykų yra įsitikinti sukurtų duomenų saugyklų tinkamumu biomedicininių duomenų struktūrizavimui, kas turės didelę įtaką sprendimo priėmimo procese. Taigi tikrinama sukurta duomenų struktūra ir duomenų prieigos metodai bei jų saugumas.

2014 m. vasarą kai kurie atlikti darbai pristatyti Miami mieste (Florida) vykusioje IEEE 4-ojoje tarptautinėje konferencijoje Computational Advances in Bio and Medical Sciences, o 2015 m. gruodžio mėn. kartu su Nebraskos universiteto mokslininkais pateiktas straipsnis Lietuvoje leidžiamam mokslo žurnalui „Medicina“.