Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkas apskaičiavo, kad nusileidimas Mėnulyje nebuvo klastotė
Publikuota: 2016-01-29

Mokslų daktaras Davidas Grimesas iš Oksfordo universiteto turi kiek neįprastą hobį. Jis sukūrė specialią matematinę formulę, kurios pagalba bando patvirtinti arba paneigti įvairias sąmokslo teorijas, pavyzdžiui, apie suklastotą astronautų išsilaipinimą Mėnulyje.

D. Grimesas sugebėjo apskaičiuoti, jog kažkas, kas yra laikoma paslaptyje daugiau nei 100 metų, gali būti susiję daugiausiai su 125 asmenimis. Todėl, remiantis skaičiavimais, faktas, kuris buvo susijęs su daugiau nei 2521 žmogumi, negalėtų išlikti paslaptyje ilgiau nei penkerius metus.

Taigi išsilaipinimas Mėnulyje, kuris įvyko 1969 metais, yra susijęs su 411 tūkst. NASA darbuotojų. Todėl, pasitelkiant specialią mokslininko formulę, galima daryti prielaidą, jog šis įvykis negalėjo būti suklastotas ir iki šiol išlaikytas paslaptyje.

D. Grimeso įsitikinimu, tai yra išties patikimi skaičiavimai, kadangi tam tikras žmonių skaičius išlaikyti paslaptį gali tik ribotą laiko tarpą. Kuo daugiau žmonių dalyvauja, tuo mažiau lieka laiko paslaptims išlaikyti.

Mokslų daktaro skaičiavimais, jeigu astronautų nusileidimas Mėnulyje būtų buvęs suklastotas, tai tiesa būtų paaiškėjusi maždaug per 44 mėnesius, t.y. 3 metus ir 8 mėnesius.

Pats D. Grimesas įsitikinęs, jog kai kurios sąmokslo teorijos nėra tokios aktualios ir nedaro didelės žalos žmonijai, kaip, pavyzdžiui, nusileidimas Mėnulyje. Tačiau kai kurios teorijos, kad ir susijusios su įvairiomis ligomis, gali būti naudingos tik mažai daliai visuomenės, o tuo metu likusi dalis gali nukentėti.

Būtent dėl to, paneigdamas kai kurias sąmokslo teorijas, mokslininkas mato savo hobyje prasmę. Juk žmonija iš tiesų turi žinoti, kuo galima tikėti, o kuo ne.