Mokslo ir technologijų pasaulis

Amerikos mokslininkai mano aptikę įrodymų, jog Marso planetoje kažkada egzistavo gyvybė. Kaip rašo „Independent“, mokslininkai iš Arizonos universiteto išstudijavo itin retus mineralus, pastebėtus Marso paviršiuje.

Atlikę stebėjimus jie priėjo išvadą, jog neįprastos nuosėdos, kurias pavyko aptikti Raudonojoje planetoje, galėjo būti sukurtos mikrobų. Jeigu ši teorija iš tiesų pasitvirtins, ji gali tapti viena iš pačių reikšmingiausių mokslo istorijoje.

Kaip pranešama mokslininkų ataskaitoje, tyrimo procesas prasidėjo tuomet, kai NASA marsaeigis „Spirit“ aptiko neįprastus paviršiaus darinius opaliniame silicyje, viename iš Marso kraterių. Tai įvyko dar 2009 metais.

Nuodugniau ištyrus aptiktus mineralus buvo nustatyta, kad jie turi išsikišimus, kurie itin primena žiedinio kopūsto formą. Ilgą laiką tam nebuvo rasta jokio paaiškinimo. Nemažai dėmesio buvo skirta ir Marso aplinkai, kurioje buvo aptikti keisti paviršiaus dariniai.

Gusevo krateris, kur rasta keistų nuosėdų, kadaise greičiausiai buvo padengtas karštais šaltiniais ir geizeriais. Tačiau dabar ši vieta yra sausa ir nevaisinga, nepanaši į tokią, kurioje galėtų egzistuoti gyvybės forma.

Tačiau panašios sąlygos yra susiklosčiusios ir Atakamos dykumoje, Čilėje, kuri taip pat yra itin sausa ir nepalanku vystytis gyvybei. Mokslininkai įsitikinę, jog šis regionas itin panašus į Marso aplinką.

Mokslininkai nusistebėjo, kadangi Čilėje jiems taip pat pavyko aptikti panašių struktūrų, kurios 2009 metais rastos Marse. Skirtumas tik tas, jog Čilėje mokslininkams taip pat pavyko aptikti ir įvairių fosilijų, kurios liudija apie kažkada egzistavusius mikrobus.

Jeigu Žemės planetoje mikrobai nulėmė keistų paviršiaus darinių atsiradimą, todėl galimas dalykas, jog analogiška situacija yra susiklosčiusi ir Raudonoje planetoje. Be abejo, tam įrodyti dar reikia atlikti begalę įvairiausių mokslinių tyrimų.