Mokslo ir technologijų pasaulis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė teigia, kad viešojoje erdvėje paskleistas šešių partijų įsipareigojimas pasiekti, jog 2025 m. Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių - prasilenkia su realybe.

Profesorės teigimu, neatsižvelgiant į kai kuriuos gerėjimo požymius, šiuo metu Lietuvos demografinė situacija išlieka labai sudėtinga. Nors gimstamumo rodikliai palengva gerėja ir yra Europos Sąjungos (ES) vidurkio lygio, tačiau jis vis dar išlieka labai žemas. Mirtingumo rodikliai prieš aštuonerius metus buvo pradėję mažėti, tačiau išliko vieni blogiausių tarp ES šalių, o vyrų net patys blogiausi.

„Nepanašu, kad migracijos procesuose pradėjusios ryškėti gerėjimo tendencijos taptų stabiliais rodikliais. To priežastis 2015 metais vėl suintensyvėjusi emigracija. Emigracijos apimtys išlieka labai didelės ir net didėja. Toks nepalankių gimstamumo, mirtingumo, migracijos rodiklių bei pokyčių komplektas lemia labai sparčius, Europoje ir visame pasaulyje vienus sparčiausių, Lietuvos populiacijos nykimo tempus“, – sako VDU Demografinių tyrimų centro vadovė.

Nuo 2012 -ųjų Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 mln. žmonių (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje šalis turėjo 2,89 mln. gyventojų). Pernai jų sumažėjo net 32,7 tūkst. (1,1 proc.). Gyventojų skaičiaus mažėjimas 2015 metais viršijo daugiau nei 20 metų Lietuvos populiacijos nykimo periodo (nuo 1992 m.) vidutinį metinį 1,05 proc. mažėjimo tempą.

2014-uosius, iš dalies ir 2013-uosius, lyg ir buvo galima pavadinti demografinio „atsigavimo“ metais – gyventojų mažėjimo tempai buvo pradėję lėtėti. Tačiau Pasaulio bankas, vertindamas pasaulio šalių gyventojų skaičiaus kitimą, pagal jų skaičiaus mažėjimo tempus, 2013 m. Lietuvai skyrė 3-ią vietą pasaulyje po Puerto Riko ir Latvijos. Net demografiškai gan sėkmingais metais Lietuva pagal gyventojų mažėjimo tempus pateko tarp pasaulio šalių „lyderių“. Turimi išankstiniai 2015 m. duomenys rodo, kad intensyvaus demografinio nykimo situacija tęsiasi, o Lietuva atsiduria tarp sparčiausiai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje mažėjančių populiacijų.

„Vidutinis skaičius vaikų, kuriuos pagimdo moteris, Lietuvoje 2014 m. buvo 1,63. 2001-2005 m. – mažiau nei 1,3. Lietuva tuo metu buvo tarp blogiausioje situacijoje esančių šalių Europoje ir net pasaulyje. Tačiau jau apie 10 metų gimstamumo rodiklis Lietuvoje palengva auga, – net šiek tiek pranokstą ES vidurkį. Pagal išankstinius Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis, 2015 m. absoliutūs gimstamumo rodikliai, nors ir neženkliai, dar paaugo: 2014 m. Lietuvoje gimė 30,4 tūkst., o 2015 m. – 32 tūkst. vaikų. Bet gimstamumas Lietuvoje tebėra labai žemas. Esant dabartiniam jo lygiui, tėvų kartą vaikų karta keičia tik 0,78 santykiu: vietoj 1 000 tėvų kartos populiacijos ateina tik 780 vaikų karta. Tai lemia populiacijos mažėjimą. Ir spartų. Lietuva tebėra žemo gimstamumo išsivysčiusių šalių „klube““, – sako prof. V. Stankūnienė.

Vidutinė tikėtina Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė 2007 metais buvo 64,5, o moterų – 77,2 metų. 2014-aisiais – vyrų – 69,1, moterų – 79,9 metų. Tačiau pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus išankstinius absoliučius mirtingumo duomenis, situacija 2015 m. vėl pablogėjo: 2014 m. mirė 40,3 tūkst., 2015 m. – 41,8 tūkst. žmonių. Lietuva ES pagal vyrų vidutinės gyvenimo trukmės lygį ir toliau išlieka blogiausioje situacijoje, pagal moterų – tarp 5 blogiausių.

Nuo šio šimtmečio pradžios kasmet Lietuvoje gimsta apie 30 tūkst. kūdikių, miršta apie 40 tūkst. žmonių (2001-2015 m. vidutiniškai kasmet gimė – 30,5 tūkst., mirė – 42,1 tūkst.). Vidutiniškai kasmet šalies gyventojų skaičius dėl natūralios kartų kaitos mažėja 11,6 tūkstančių. 2015 m. jis sumažėjo 9,8 tūkst. žmonių (gimė 32 tūkst., mirė 41,8 tūkst.).

Prof. V. Stankūnienės nuomone, emigracija tebėra pagrindine priežastimi dėl vykstančio Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad po 4 metus trukusių emigracijos apimčių mažėjimo (ir apibendrinimų, kad situacija gerėja), emigracijos apimtys 2015 m. gerokai šoktelėjo. Lyginant su 2014 m., ji padidėjo beveik 10 tūkst. – nuo 36,6 iki 46,5 tūkst. žmonių.

„Pagal oficialius statistinius duomenis per pastarąjį ketvirtį amžiaus iš Lietuvos emigravo apie 840 tūkst. žmonių. Dėl neigiamo skirtumo tarp emigracijos ir imigracijos gyventojų sumažėjo daugiau nei 620 tūkstančiais. 1990-2015 m. kasmet iš Lietuvos emigravo daugiau nei 30 tūkst. žmonių, o gyventojų skaičius dėl migracijos kasmet mažėjo maždaug 24 tūkst. Pagal jau turimus, nors dar išankstinius statistinius duomenis, matome, kad 2015-aisiais labai suintensyvėjo vyrų emigracija ir labiausiai jaunų, ypač 20-24 metų amžiaus grupės. Imigracijos apimtys dėl didėjančios grįžtamosios migracijos nuo 2011 m. augo: nuo 5,2 tūkst. (2010) iki 24,3 tūkst. (2014). Grįžtamoji migracija 2014 m. sudarė 80,4 proc. imigracijos. Pernai imigravo 23,6 tūkst. žmonių.“, – faktus minėjo VDU profesorė, pridurdama, kad Lietuvos demografinės situacijos problema turi būti sprendžiama valstybiniu lygiu.