Mokslo ir technologijų pasaulis

Tik mažiau nei pusė šalies abiturientų kovą jau yra apsisprendę, kokios srities studijas rinksis, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) turimi duomenys.

Nuliūdinti gali ne tik šis rodiklis, bet ir tai, kad metai po metų stojimų tendencijos nesikeičia, nors situacija darbo rinkoje kinta stipriai.

Populiariausios ne tos specialybės, kuriose – geriausias atlyginimas

Dar vasario pradžioje MOSTA pasidalijo dviem lentelėmis, kuriose – 10 populiariausių studijų programų ir 10 geriausiai apmokamų („Sodros“ duomenimis) specialybių.

Kaip matyti, populiarios studijos tikrai negarantuoja sėkmingos karjeros.

Populiariausios Lietuvoje – medicinos, teisės, odontologijos ir ekonomikos studijų kryptys. Tačiau daugiausiai uždirba programų sistemų ir informacinių technologijų specialistai, aviacijos mechanikos inžinieriai ir informatikai.

Kas dažniausiai kreipiasi į Darbo biržą?

Būtų galima svarstyti: gal abiturientai būsimą profesiją renkasi visai ne pagal darbo užmokesčio dydį. O, pavyzdžiui, pagal tai, ar bus paprasta ateityje rasti darbą.

Tarkime, Lietuvos darbo biržos duomenimis, gydytojai turėjo bene didžiausias galimybes įsidarbinti Lietuvoje. Tačiau to tikrai negalima būtų pasakyti apie teisininkus, odontologus, ekonomistus, politikos mokslų atstovus ar trenerius.

Būtent ekonomistai ir teisininkai yra tie, kurie bene dažniausiai kreipiasi į Darbo biržą. Kone taip pat dažnai šios įstaigos duris varsto ir soc. darbuotojai, vadybininkai, administratoriai ir soc. pedagogai.

Ką rinktis?

Lietuvos darbo biržos duomenimis (2012-2014m.) didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo gydytojai, informacinių technologijų specialistai, elektros inžinerijos technikai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, pardavimo vadybininkai, parduotuvių pardavėjai ir statybininkai.

Paklausiausios profesijos 2014 m. pagal profesijų grupes: parduotuvių pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, virėjai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai.

Tačiau rečiausiai į Lietuvos darbo biržą kreipėsi (2013-01-01 - 2014-12-31 laikotarpiu): skrydžių saugos elektronikos technikai, tabako ir jo gaminių ruošėjai ir gamintojai, kenkėjų ir piktžolių naikintojai, kailių ir odos išdirbimo mašinų operatoriai ir avalynės gamybos mašinų operatoriai bei teisėjai.

Neatsižvelgia į situaciją darbo rinkoje

Taigi įvertinus šiuos duomenis matyti, abiturientai būsimas studijas renkasi visiškai neatsižvelgdami į realią situaciją darbo rinkoje.

„Populiarios studijos tikrai nereiškia sėkmingos karjeros. Kaip rodo pastarųjų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų analizė, populiariausios išlieka socialinių mokslų studijos. Jos, aišku, sudaro ir didžiausią pasiūlos dalį. Didėja ir susidomėjimas mediko, odontologo profesijomis. Vis didesnė dalis stojančiųjų renkasi ir IT specialisto kelią“, – pasakojo MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Tačiau, akcentavo ji, retas kuris jaunuolis studijas renkasi jau tvirtai žinodamas, ko jis nori iš gyvenimo.

Neapsisprendė dauguma

„Dažniausiai moksleiviai būsimas studijas renkasi atsižvelgdami į tėvų nuomonę, juos supančią aplinką, sėkmės istorijas, reiškinius, nušviečiančius žiniasklaidą. Tačiau labai svarbu asmeniui pačiam suvokti, kuo jis nori būti. Tokių tikslingai apsisprendusių – mažuma. Kovo mėnesį, kur nori stoti, žino tik 43 proc. abiturientų“, – stebėjosi J. Petrauskienė.

Nors atrodytų, kad laiko liko dar pakankamai nemažai – bendrasis stojimas vyksta tik birželį, iki vasario pabaigos abiturientai turėjo mokyklų administracijai pranešti, kokius egzaminus rengiasi laikyti.

Vadinasi, daugiau nei pusė šalies abiturientų tai padarė dar nebūdami tikri dėl būsimo savo studijų pasirinkimo.

Kur studijuoti, nusprendžia impulsyviai

„Pastebime, kad sprendimą, kur studijuoti, po kovo mėnesio abiturientai priima gana impulsyviai. Klaida ir tai, kad tai, ką studijuoti, moksleiviai renkasi atsižvelgdami į tai, kokie dalykai sekasi mokykloje. Tai yra svarbu, tačiau tikrai ne svarbiausia. Savęs reikia klausti: „Kuo noriu būti“, o ne „Ką galiu studijuoti, jei man sekasi matematika?

Sėkmingi mokymosi rezultatai mokykloje ar studijų metu dar nelemia sėkmingos karjeros. Darbdaviai akcentuoja, kad labai svarbios ne tik žinios ir kompetencijos, kurios yra įgyjamos studijuojant, tačiau labai svarbūs ir žmogaus asmeniniai gebėjimai, jo būdo savybės.“, – aiškino ji.

Pasirinkimo laisvė – milžiniška, todėl ne visada teisingai sudėlioja prioritetus

J. Petrauskienė sutiko, kad pasirinkimo laisvė šių dienų jaunuoliui iš tiesų labai didelė, tad išsirinkti studijų programą – labai sunku.

2015 m., kaip ir 2014, bendrajame priėmime dalyvavo 43 aukštosios mokyklos: 23 kolegijos ir 20 universitetų. Šiais metais stojantieji galėjo rinktis iš 842 (2014 m. – 846) studijų programų (347 – kolegijose, 495 – universitetuose).

„Apie pusė studijuojančių Lietuvoje už studijas nemoka. Pasirenkant būsimas studijas tai taip pat labai svarbus motyvas. Dažnai tokios detalės kaip pinigai ir studijų miestas, aukštosios mokyklos prestižas pasirinkimą nulemia labiau nei studijų programa“, – pastebėjo J. Petrauskienė.

Meta soc. mokslų kozirį, bet veikia ne visuomet

Tiesa, nesnaudžia ir aukštosios mokyklos. 2015 m. priėmime stojantiesiems buvo pasiūlyta 43 naujos studijų programos (2014 m. – 54): 21 universitetinės ir 22 koleginės. Matyti, kad rengiant jas buvo įsiklausoma ne į darbdavių, o į moksleivių poreikius – daugiausia naujų studijų programų buvo pasiūlyta socialinių mokslų studijų srityje.

Nepaisant socialinių mokslų populiarumo mažėjimo, juos vis dar renkasi didžiausia dalis stojančiųjų (pirmu pageidavimu nurodo apie 38 proc.).

Tiesa, ne visuomet šis aukštųjų mokyklų koziris suveikia. Per pastarąjį penkmetį smarkiai išaugo programų, nepritraukusių nė vieno studento, skaičius (nuo 20 – 2010 m. iki 62 – 2015 m.). Tokių šiemet buvo kas dešimta. Daugiau nei pusė studentų nepritraukusių programų priklauso socialinių mokslų sričiai.

Į aukštąsias įstoja vis daugiau

„Kadangi aukštųjų mokyklų finansavimas yra glaudžiai susijęs su studijų vietomis, jos stengiasi pritraukti kuo daugiau studentų. Todėl ir plečiasi studijų programų pasiūla – daugėja jų skaičius. Įdomu ir tai, kad per penkerius metus 9-12 klasių mokinių Lietuvoje sumažėjo 27 proc., tačiau vis didesnė dalis pabando stoti į aukštąsias mokyklas ir vis didesnei daliai pavyksta įstoti.

Atliekami tyrimai rodo, kad daug aukštųjų mokyklų siūlo labai panašias studijų programas. Daug dėmesio skiriama rinkodarai – vyksta vienos studijų mugės po kitos, formuojami itin patrauklūs studijų programų pavadinimai.

Todėl kiekvienam stojančiajam siūlytume nesusižavėti tik gražiu pateikimu – gražiu įpakavimu, bet labai rimtai pasidomėti, kas bus siūloma. Gyvename informacijos amžiuje, todėl reikia mokėti susirinkti ir atsirinkti tą informaciją“, – aiškino ji.

5 svarbiausi patarimai

Savo ruožtu MOSTA atstovas Gintautas Jakštas pasidalijo TOP 5 patarimais besirenkantiems, kur studijuoti.

„Pirmiausia klauskite savęs, ką norite veikti gyvenime, kuo užsiimti, kokį darbą dirbti, ir tik tada mėginkite atsakyti į klausimą kur stoti. Ne tik studijos, pasirinktos tokiu būdu, bus malonesnės, bet ir karjerądaryti dirbant mėgstamą darbą bus paprasčiau“, – sako G. Jakštas.

Patarimas Nr.1 Populiariausios specialybės – saugus, bet prastas pasirinkimas

„2015 m. bendrajame priėmime dalyvavo 43 aukštosios mokyklos, o programą buvo galima pasirinkti iš 840 variantų! Kai kurios programos labai stambios, 10 proc. daugiausiai studentų priėmusių programų priėmė 40 proc. visų įstojusiųjų, o 62 programos dalyvavusios bendrajame priėmime su studentais nepasirašė nei vienos sutarties. Tad rinktis populiariausias studijų programas, galima sakyti, yra saugu, tačiau tai vis tiek savaime negarantuoja sėkmingos karjeros ateityje. Veikiau priešingai“, – aiškino MOSTA atstovas.

Patarimas Nr.2: Nesivadovaukite pažįstamų patirtimi ir patarimais

„Turbūt visi esame girdėję vienokių ar kitokių pasakojimų, kaip „tetos draugės pusbrolio kaimynės sūnus baigė tam tikrą programą ir darbo jam net ieškot nereikėjo – tai jį patį susirado darbdavys. Ir uždirba jis labai daug, jau štai ir namą perka...“, – ironizavo G.Jakštas.

Tačiau, pasak jo, kai abiturientas renkasi studijų programą remdamasis kitų rekomendacijomis, ar tai būtų šeima, draugai, mokytojai, ar žiniasklaida, labai dažnai jis rizikuoja, kad tos sėkmės istorijos, apie kurias kalbama ir kurios pristatomos kaip pavyzdžiai, yra išimtys ir visai nesuteikia informacijos, kaip sekasi daugumai tas programas baigusių absolventų.

„Girdėta istorija, kaip kažkam puikiai sekasi baigus tam tikras studijas gali būti nesusijusi su studijomis. Bet kokioje programoje pasitaiko išskirtines karjeras padariusių absolventų“, – teigė MOSTA atstovas.

Patarimas Nr.3: Nepasitikėkite „blogais“ pavyzdžiais

Dar blogiau, jei sprendimą nestoti į mėgstamą programą nulemia neigiamas pavyzdys.

„Atsisakyti studijų, kurios abiturientui atrodo įdomios, traukia ir norėtų dirbti pagal šia specialybę, bet nusprendžia nestudijuoti, nes kažkas baigęs šias studijas negauna darbo, arba darbo užmokestis yra mažas. Absolventų karjerą nulemia ne tik baigta studijų programa, o tam tikras sąlygų ir savybių derinys. Vidutinis atlyginimas ir įsidarbinimo procentas atskirose programose yra daug informatyvesnis rodiklis ir šiuos duomenis galite rasti MOSTA ataskaitos „Specialistų kvalifikacijos žemėlapio pirminė analizė“ priede“, – aiškino atstovas.

Patarimas Nr.4: Pasidomėkite konkursiniais balais

„Renkantis studijų programą verta pasidomėti, kokiais konkursiniais balais abiturientai į ją įstoja, nes studijų aplinka daro didelę įtaką studentui. O ir dėstytojams, kai toje pačioje auditorijoje yra tiek studijoms labai gerai pasiruošusių, tiek vos vidurinę mokyklą baigusių, studentų, gali nepavykti suteikti geriausios kokybės studijų. Gerai egzaminus išlaikiusiems abiturientams verta pamąstyti, kokioje aplinkoje jie nori studijuoti“, – sakė MOSTA atstovas.

Patarimas Nr.5: Atsakykite į klausimą, ką norite veikti

„Geriausias būdas abiturientui pasirinkti programą tai pirmiausia rinktis kokia veikla nori užsiimti po studijų baigimo, o tada domėtis, kokių studijų jam reikia, kad galėtų gauti norimą darbą. Galbūt, jam net nereikia aukštojo išsilavinimo? Vis daugėja atvejų, kad baigę aukštąsias mokyklas renkasi profesinį mokymą, nes tam žmogui labiausiai norisi būti staliumi, mūrininkų, siuvėju kirpėju ar kitokiu specialistu, kurio veiklai aukštojo mokslo nereikia“, – vyraujančias tendencijas apibendrino G. Jakštas.